Nostalgia for Order and Erosion of Democracy in a Weak Country

Straipsnyje analizuojama, kodėl pagal paramą autoritariniam lyderiui Lietuva atsiduria vienoje grupėje su Rusija, Rumunija ar Ukraina, o ne Vidurio Europos šalimis. Remiantis kelerių metų kokybiniais visuomenės politinių nuostatų tyrimais, straipsnyje aiškinami tariamo Lietuvos žmonių polinkio į autoritarizmą motyvai, analizuojama, kokios reikšmės slypi po žmonių vartojamomis „lyderio“, „demokratijos“, „tvarkos“ sąvokomis. Straipsnyje teigiama, kad visuomenės parama stipriam lyderiui visų pirma rodo stiprios valstybės, moralinių autoritetų poreikį. Kitaip tariant, pagrindinė „autoritarinių“ nuostatų paplitimo visuomenėje priežastis – valstybės neveiksnumas, negebėjimas apginti žmogaus teisių ir užtikrinti įstatymo viršenybės principo laikymąsi. Tvarkos troškimas, sėkmingai išnaudotas R.Pakso 2002 m. Prezidento rinkimuose, tačiau pasmerktas liberaliųjų politinių jėgų ir žiniasklaidos, tampa suprantamas iš antropologinių tyrimų Lietuvos provincijoje, kurios žmonės dabartinę situaciją įvardija kaip chaosą, moralinį, socialinį ir ekonominį regresą. Straipsnyje teigiama, jog tik bandymas suprasti vadinamosios „antrosios Lietuvos“ politinio elgesio motyvus ir prasmes gali padėti įveikti Lietuvoje išplitusį politinį susvetimėjimą ir apatiją.This article analyzes why according to the support to the authoritarian leader, Lithuania finds itself in one group with Russia, Romania, and Ukraine, and not with the countries of Central Europe. Based on the qualitative survey data collected for several years on the public political attitudes, this article examines the motives behind the alleged predisposition of the Lithuanian people towards authoritarianism, analyzes what implications are hidden behind the concepts used by the people: "leader", "democracy", "order". This article asserts that the public support to a strong leader first of al shows the need for a strong state and moral authorities. In other words, the main reason for the spread of the "authoritarian" attitudes in the society is the country's disability, its inability to protect human rights and to ensure the implementation of the principles of the rule of law. Rolandas Paksas successfully used the longing for order in the 2002 presidential elections, however the liberal political forces and the media and the press condemned it. His victory becomes understandable if we analyze the results of the anthropological research in the Lithuanian province, where people see the current situation as chaotic, and as a moral, social, and economic regress. This article maintains that the only way is to try to understand the political behaviour motives and their significance to the so-called "second Lithuania", which can help to overcome the political alienation and apathy that has become widespread in Lithuania