Baltijos šalių demokratijos vertinimas ir kriterijų apibrėžimas

Demokratijos plėtros sąlygomis Rytų ir Centrinėje Europoje vienu svarbiausiu tyrimo objektu, žlugus Sovietų Sąjungai, tampa demokratija. Skirtingų šalių mokslininkai atlieka lyginamuosius tyrimus, remdamiesi gausiais statistikos duomenimis ir originalių tyrimų rezultatais, ir taip formuluoja išvadas, pabrėždami efektyvios demokratijos plėtros galimybes. Tačiau daugiausia tyrimų apima Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos Respublikas ar net Rusijos Federaciją, tačiau maža jų dalis yra siejama su Baltijos šalimis. Šiame straipsnyje diskutuojama apie demokratijos vertinimo rodiklius, taikytinus Baltijos šalyse ir vertinama pati demokratija kaip tokia, integruojant kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Straipsnio tikslas – įvertinti demokratijos kokybę Baltijos šalyse. Jame apibūdinami taikytini demokratijos rodikliai ir analizuojama, kaip įvairūs mokslininkai aprašė demokratijos kokybę, kokius rodiklius jie naudojo savo tyrimuose. Galiausiai straipsnyje vertinama skirtingų laikotarpių demokratijos būklė integruojant kokybės indeksą. Tyrimo rezultatai parodė, kad demokratijos plėtros tendencijos yra teigiamos, tačiau jos stokoja kokybės dėl mažėjančio piliečių dalyvavimo ir motyvacijos. Demokratijos vystymasis Baltijos šalyse vyko sąlyginai vienodai ir visose Baltijos šalyse vyrauja demokratinė konsolidacija, tačiau pastebėti skirtumai tarp Baltijos šalių ir demokratijos kokybės trūkumas atskirose šalyse, todėl rekomenduotinas gilesnis tyrimas. Straipsnyje iškelti moksliniai konfliktai palieka erdvės tolesnėms diskusijoms.Article deals with measurement, application of measures for democracy, and evaluation of state of democracy by integrating the qualitative and quantitative approaches. The aim of the article is to evaluate analytically and empirically the quality of democracy in the Baltic States. It applies the measures of democracy, and then it finds out how the quality of democracy is seen by different scientists and which criteria are used for assessment. Finally, it looks at the state of democracy in all three periods explored by integrating index of quality. The results of the evaluation give not only the picture of quality of democracy in the Baltic States, but also a sufficient background for continuation of the research in this area