A Floundering or flourishing democracy? Reasons for the weakness of the political Left in Lithuania.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti politinės kairės Lietuvoje silpnumo priežastis. Pokomunistinis laikotarpis Lietuvoje bei kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse pasižymėjo daugybe neoliberalių reformų, Lietuvos visuomenei, kultūrai, universitetinio išsilavinimo sistemai ir eiliniams Lietuvos piliečiams metusių kapitalizmo iššūkį. Nežaboto kapitalizmo sistemos atėjimą nekritiškai ir neretai aklai sveikino ne tik visuomenė, bet ir vadinamieji pažangieji intelektualai, kurių pažiūros buvo palankios Amerikai, NATO, kapitalizmui arba tam, kas laikyta „Vakarais“. Ideologinis šūkis „Vakarai yra geriausia“ nulėmė vartotojiško kapitalizmo, neoliberaliomis reformomis pagrįstos rinkos įvedimą, didelį norą įstoti į Europos Sąjungą (ji suvokta kaip Vakarai) bei atmetimą visko, kas laikyta „sovietiška“. Tokia ideologinė kryptis iš dalies buvo suprantama, atsižvelgiant į sovietinės okupacijos bei prievarta Lietuvoje diegto leninistinio-stalinistinio marksizmo patirtį. Vis dėlto toks kardinalus posūkis taip pat lėmė stiprios ir nepriklausomos intelektualinės ir politinės kairės, kuri būtų sugebėjusi kritiškai vertinti šoko terapijos metodais vykdomas liberalias reformas, stygių Lietuvoje. Didžioji dauguma socialinės minties atstovų ir kritikų, stojusių prieš sovietinį valstybinio kapitalizmo modelį, dominavusią ideologiją kritikavo iš lietuviško nacionalizmo ar laisser faire kapitalizmo pozicijų. Žlugus Sovietų Sąjungai buvę disidentai bei kritinės minties atstovai tapo tais, kurie šiandien Europoje vadinami konservatyviaisiais liberalais arba neokonservatoriais.The aim of this work is to analyse the reasons of weakness of the left wing in Lithuania. The post-communist period in Lithuania and other Central and Eastern regions of Europe was marked with a number of neo-liberal reforms and challenges of Capitalism to the Lithuanian public, culture, system of university education and ordinary Lithuanian citizens. The arrival of the system of wild capitalism was uncritically and usually blindly appreciated by society as well as by so-called advanced intelligentsia, who favoured the USA, NATO, capitalism and everything related to the West. The ideological slogan “the West is the best” determined the introduction of the capitalist market based on neo-liberal reforms, the great desires to join the European Union, which was perceived as the West, and refusal of everything “Soviet”. Such an ideological direction was partially logical considering the Leninist-Stalinist Marxism experience imposed by the Soviet occupation. However, such a cardinal twist determined the shortage of a strong and independent intellectual and political left wing in Lithuania, which could critically evaluate liberal reforms implemented in the state. The majority of representatives and critics of the social thought opposing the Soviet model of state capitalism criticised the prevailing ideology from the point of view of Lithuanian nationalism and “laisser faire” capitalism. The Soviet Union having collapsed, former dissidents and representatives of critical thought became the ones, who in modern Europe are considered to be the most conservative liberals or neo-conservatives