Usage of correct language in the eyes of students

Straipsnyje gvildenama lietuvių kalbos prestižo problema. Valstybinės kalbos politikos 2003-2008 m. gairėse teigiama, kad lietuvių kalbai suteikus valstybinės kalbos statusą, vienas pagrindinių kalbos politikos uždavinių yra veikti lietuvių kalbos raidą taip, kad visuomenė suvoktų kalbos vartę ir nenusiviltų jos galiomis, Valstybinės kalbos įstatymas skelbia, kad valstybė rūpinasi lietuvių kalbos prestižu, tačiau pasiklausius politikos ir visuomenės veikėjų kalbų, per įvairias radijo stotis ir televizijos kanalus transliuojamų programų, apsilankius interneto svetainėse vargu ar aptiksime kokių nors pasididžiavimo savo kalba apraiškų. Straipsnyje analizuojama, koks studentų požiūris į taisyklingos kalbos vartoseną, kaip suvokiamas lietuvių kalbos prestižas, ar jaučiama motyvacija kalbėti taisyklingai, ar tenkina esama kalbinė aplinka. Iš tyrimo rezultatų daroma išvada, kad apklaustoji visuomenės dalis – studentija – nėra abejinga kalbos reikalams: jai rūpi tiek lietuvių kalbos prestižas, tiek universitete per paskaitas vartojama kalba. Tyrimo rezultatai galėtų būti naudingi sprendžiant aktualius kalbos politikos klausimus ir formuojant teigiamą lietuvių kalbos įvaizdį.The article discusses the issue of the prestige of the Lithuanian language. After recognition of Lithuanian as state language, one of the principle objectives in the language policy has been to make impact on the evolution of Lithuanian so that the society perceived the value of the mother tongue and were not disillusioned with its abilities, as stated in the Guidelines on the State Language Policy 2003-2008. The Law on the State Language declares that the state takes responsibility for the prestige of Lithuanian. However, speeches by politicians and public activists, broadcasts on different radio stations and TV channels, visits to chat rooms on the Internet will hardly give an example of pride in the mother tongue. The article seeks to investigate students’ opinions related to the usage of correct language, to find out how they understand the prestige of Lithuanian and whether they have motivation to speak correctly and whether the present language environment satisfies them. With reference to the results of the sociolinguistic analysis, the conclusion is that the surveyed part of the society (the students) is not indifferent to language issues: they are concerned with both the prestige of Lithuanian and the language used during lectures at university. The results of the research could be useful in dealing with the current issues on language policy and in forming a positive image of Lithuanian