Ar tikslinga Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams tęsti anglu kalbos mokymąsi? Motyvacijos veiksniai

eISSN 2335-7711Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, iš esmės pasikeitė kalbų mokymo politika šalies bendrojo lavinimo mokyklose. Daugelis vakarykščių abiturientų nemano, jog yra tikslinga tęsti anglų kalbos mokymąsi universitetuose ir kolegijose. Jų supratimu, baigę mokyklą, jie turi pakankamai anglų kalbos žinių, leidžiančių laisvai komunikuoti šia kalba keliaujant, mokantis ar dirbant užsienio šalyse. Ar toks požiūris atitinka realią nūdienos situaciją? Straipsnyje remiamasi keturiais veiksniais, kurie turėtų motyvuoti įstojusius studentus toliau mokytis anglų kalbos, kaip pagrindinio įrankio jiems įsitvirtinti šiuolaikiniame pasaulyje, negrįžtamai veikiamame visuotinės globalizacijos ir eurointegracijos procesų. VDU UKI dėstytojai 2014 m. pavasario semestrą atliko tyrimą. Buvo sudaryta anketa, kurios tikslas – nustatyti, ar studentų anglų kalbos žinių lygis atitinka visus tarptautinius reikalavimus, apibūdinančius anglų kalbos, kaip užsienio kalbos, mokėjimą, ir pateikti motyvus, kodėl studentai turėtų tęsti anglų kalbos studijas aukštesniu lygiu. Apklausoje dalyvavo 172 įvairių programų studentai. Pagrindiniais anketos punktais buvo siekiama išsiaiškinti, ar studentų anglų kalbos lygis, baigus bendrojo lavinimo mokyklų programą, yra pakankamas, kadangi besimokydami bendrojo lavinimo mokykloje dėl motyvacijos trūkumo jie neįsisavina visos programos siūlomos medžiagos, ar VDU UKI anglų kalbos mokymo politika suteikia galimybę išmokti šią kalbą aukštesniu lygiu, ar kalba yra gyvas, taigi, nuolat kintantis organizmas, tad jos reikia nuolat mokytis, ar nenaudojant kalbos kasdieninėms reikmėms jos mokėjimo lygmuo išlieka toks pats. Susisteminusios apklausos rezultatus, straipsnio autorės daro išvadą dėl tikslingumo mokytis anglų kalbos aukštosiose Lietuvos mokykloseAfter Lithuania had regained its independence the policy of foreign languages teaching/learning at secondary schools changed cardinally. The majority or former school leavers do not perceive it to be purposeful and meaningful to prolong the English language learning on the university or college level. According to them, having covered the secondary school programme they possess a full baggage of the English language knowledge allowing them to communicate fluently in the above mentioned language while travelling, studying and working in foreign countries. Does this belief correspond to the reality of today? The article is based on four factors which are supposed to motivate freshmen and senior students to go on learning the English language as the main tool to enhance their position in contemporary world irreversibly affected by massive globalization and Eurointegration processes. VDU UKI in spring semester of 2014 carried out a research. The questionnaire was compiled the goal of which was to determine whether the English language level of the students matches all the international requirements for the language awareness and present the motives for students to continue the English language studies on a higher level. 172 first year students of various programmes participated in the research. The principle points of the questionnaire sought to provide answers to the following questions: whether the level of the English language acquirement is sufficient after having covered the secondary school programme, if VDU UKI English language teaching/learning policy enables students to acquire the language on a higher level, whether a language is a living, thus a constantly changing organism which requires progressive studies and refreshment of knowledge, if the level of language acquisition remains on the same level if it is not exploited on daily basis. [...]Užsienio kalbų institutasVytauto Didžiojo universiteta