Reconsidering challenges to national identity in area cultural studies

Straipsnyje, polemizuojant dėl Lietuvoje paplitusios nacionalinės (tautinės) tapatybės kaip istoriškai apibrėžto kultūros reiškinio sampratos, apžvelgiami regionistikai būdingose teritorinio pažinimo programose iškelti argumentai dėl poreikio papildyti nacionalinės tapatybės diskursą erdvės kategorijomis, kurios leidžia adekvačiau analizuoti šį kultūros reiškinį globalizacijos sąlygomis. Šį straipsnį paskatino neišsiplėtojusi polemika tautinės tapatybės klausimu, kilusi 2009 m. svarstant nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ projektą. Tai vienas iš nedaugelio sisteminių mėginimų strateguoti tyrimų lauką, diskutuojant nacionalinės tapatybės klausimais, kurie Lietuvos humanistikai jau du dešimtmečius neabejotinai yra vieni svarbiausių. Straipsnyje siekiama atkreipti dėmes į vieną nacionalinės tapatybės tyrimų aspektą, kurio nepakankamas įvertinimas ar net nepaisymas leidžia įžvelgti savotišką programos argumentacijos selektyvumą. Sunku nepastebėti programoje įtvirtintos gana siauros tautinės tapatybės sampratos, kurioje aiškiai vyrauja tapatybės „iš vidaus“ (tapatinimosi) nuostatos. Pasitelkiant Azijos regiono kultūros tyrinėjimų atvejį ir remiantis Azijos studijų Lietuvoje patirtimi, teigiama, kad menkas interesas pasaulio regionų pažinimui Lietuvos akademinėje aplinkoje neretai lemia neadekvatų globalizacijos procesų poveikio nacionalinei tapatybei suvokimą, o kartu ir tikėtinai mažai veiksmingą nacionalinės tapatybės kūrimo strategiją, paremtą nacionalinės tapatybės kūrimo ir analizės „iš vidaus“ praktikomis.The article sets out to discuss the prevailing notion of national identity in Lithuania as a historically determined cultural phenomenon by supplying it with the arguments explored in the programmes of spatial knowledge in area cultural studies with the aim to better understand the often ignored dimension of space in the discourse of Lithuanian identity. This effort entails a more relevant analysis of challenges that affect national identity in the era of globalization. By introducing the case study of identity analysis in Asian area studies with a particular focus on the development of Asian studies in Lithuania it is argued that the lack of scientific and epistemic exposure to the world outside of the national cultural area results in Lithuanian academia in inadequate understanding of the ways in which globalization challenges national identity and in which the national strategy of identity formation might bring if based on the practices of identity analysis and building "from inside.