Lithuanian Poles: constructing ethnic and national identity in border areas

Straipsnyje, taikant antropologinę tyrimo metodologiją, gvildenamos Lietuvos lenkų, gyvenančių Šalčininkuose, identiteto konstravimo problemos. Šiame krašte gyvenančių Lietuvos lenkų identiteto konstravimas yra aktualizuojamas per etninio ir nacionalinio identiteto priešpriešinimą, pasitelkiant ribinių zonų (paribio) teorinę perspektyvą. Pagal šią teorinę perspektyvą etninis ir pilietinis identitetai yra matomi kaip istoriškai paveikti priklausymo kelioms valstybėms. Lietuvos lenkų apibūdinamas santykis su Lietuvos valstybe tiesiogiai priklauso nuo informantų amžiaus. Vyresniosios kartos atstovai kvestionuoja priklausymą Lietuvos valstybei ir priklausymą lenkų nacijai grindžia savo gyvenimu ribinėse zonose. Jaunesniosios kartos atstovai savo santykį su Lietuva aptaria remdamasi pilietybės kriterijumi. Tačiau ne mažiau svarbus yra etniškai apibrėžiamas priklausymas lenkų nacijai, kuris nekonfliktiškai priešinamas buvimui Lietuvos piliečiais. Viena vertus, Lietuvos lenkai linkę save identifikuoti su gyvenamąja valstybe, t. y. Lietuva, pilietybės pagrindu, tačiau istorinė tėvynė - Lenkija išlieka svarbiu identiteto veiksniu. Kalba nėra laikoma esminiu Lietuvos lenkų identiteto elementu. Lietuvos lenkų identitetą per įrašo pase įvaizdį veikia ankstesnių valstybių (Sovietų Sąjungos) institucionalizuota nacijos samprata, taip pat ir pastarųjų laikų transnacionalinės valstybių strategijos (pvz., straipsnyje pateiktas Lenko kortos pavyzdys)Using the anthropological research methods, the article analyses the problems of identity construction of Lithuanian Poles living in Šalčininkai. The identity construction of Lithuanian Poles living in this region is actualized by opposition of ethnic and national identity, using the theoretical perspective of marginal (boundary) zones. According to this theoretical perspective, ethnic and civil identities are seen as historically affected by belonging to several states. The described relation of Lithuanian Poles with the state of Lithuania is directly dependent on the age of informants. The representatives of the elder generation question the belonging to the state of Lithuania and substantiate their belonging to the Polish nation by their residence in marginal zones. The representatives of the younger generation discuss their relation with the state of Lithuania based on the criterion of citizenship. However, ethnically defined belonging to the Polish nation is not less important and is in non-conflict opposition with being the citizens of Lithuania. On one hand, Lithuanian Poles tend to identify themselves with their state of residence, i.e., Lithuania, based on citizenship; on the other hand, the historical motherland – Poland – remains an important factor of identity. The language is not considered to be an essential element of the identity of Lithuanian Poles. By the passport entry the identity of Lithuanian Poles is affected by the institutionalized conception of a nation of former states (Soviet Union) as well as the recent transnational strategies (e.g., the example of the Polish Card presented in the article)