Klasika profesionalaus šokio kultūroje paprastai tapatinama su XIX a. pabaigoje suformuotu baleto repertuaru, įgyvendintu didžiausiose šio laikotarpio scenose – Sankt Peterburgo imperatoriškajame Marijos teatre ir Paryžiaus „Grand Opera“. Klasikinių baletų paveldas jau nuo XX a. vidurio yra siejamas su choreografu Mariumi Petipa, sukūrusiu daugumą baletų, kurie iki šiol statomi, atnaujinami ir interpretuojami. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti klasikinių baletų pastatymus XX a. II pusės Lietuvoje, aptarti jų meninę formą, kurioje ryškėja tradicinių ir novatoriškų kūrybos principų dermė, rekonstrukcijos ir interpretacijos tendencijos perteikiant spektaklių dramaturgiją ir kuriant jų choreografinį pavidalą.In the context of professional danc...
Profesionalaus baleto Lietuvoje istorija prasidėjo Kaune, kai Valstybės teatre 1925 m. gruodžio 4 d....
Straipsnyje analizuojami šokio elementai, aptinkami mokykliniame jėzuitų teatre nuo XVI a. pabaigos ...
Lietuvos teatro dailės raida nuoseklumo įgavo tik XX a. II pusėje, kai į Lietuvos dailės mokymo prog...
Lietuvos choreografijai savitumo suteikia istorinės aplinkybės – tai vėliausiai tarp profesionaliųjų...
Pirmieji Lietuvoje statyti baleto spektakliai yra susiję su pasaulinės choreografijos veikalų adapta...
Baletas kaip savarankiškas muzikinės teatro kultūros žanras Lietuvoje įsitvirtino XX a. trečiajame d...
XX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje Lietuvos valstybinio akademinio operos ir baleto teatrui įsikūr...
The purpose of the article is to analyze the ballets of the classical heritage in the repertoire of ...
Visuomenėje dėl įvairių priežasčių yra susiklostęs nevienareikšmis požiūris į sovietinių laikų pavel...
Choreografijos istorijoje naujos plastinės kalbos intonacijos pasirodė XX a. pr. ir buvo susijusios ...
Profesionaliojo Lietuvos baleto istorijos pradžia įprasta laikyti 1925 m. gruodžio 4 d. įvykusios Lé...
Today the ballet in Lithuania as a musical genre is losing its relevance. The tradition of cooperati...
XX a. pab. Lietuvos teatrinė choreografija nėra išsamiai tyrinėta. Nors ši viena jauniausių Lietuvos...
XX–XXI a. sandūroje baletas Lietuvoje išgyveno akivaizdžias tapatybės permainas, susijusias su sparč...
Baleto istorikės ir kritikės Skaidrės Baranskajos straipsnis – refleksija į mentalinius poslinkius L...
Profesionalaus baleto Lietuvoje istorija prasidėjo Kaune, kai Valstybės teatre 1925 m. gruodžio 4 d....
Straipsnyje analizuojami šokio elementai, aptinkami mokykliniame jėzuitų teatre nuo XVI a. pabaigos ...
Lietuvos teatro dailės raida nuoseklumo įgavo tik XX a. II pusėje, kai į Lietuvos dailės mokymo prog...
Lietuvos choreografijai savitumo suteikia istorinės aplinkybės – tai vėliausiai tarp profesionaliųjų...
Pirmieji Lietuvoje statyti baleto spektakliai yra susiję su pasaulinės choreografijos veikalų adapta...
Baletas kaip savarankiškas muzikinės teatro kultūros žanras Lietuvoje įsitvirtino XX a. trečiajame d...
XX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje Lietuvos valstybinio akademinio operos ir baleto teatrui įsikūr...
The purpose of the article is to analyze the ballets of the classical heritage in the repertoire of ...
Visuomenėje dėl įvairių priežasčių yra susiklostęs nevienareikšmis požiūris į sovietinių laikų pavel...
Choreografijos istorijoje naujos plastinės kalbos intonacijos pasirodė XX a. pr. ir buvo susijusios ...
Profesionaliojo Lietuvos baleto istorijos pradžia įprasta laikyti 1925 m. gruodžio 4 d. įvykusios Lé...
Today the ballet in Lithuania as a musical genre is losing its relevance. The tradition of cooperati...
XX a. pab. Lietuvos teatrinė choreografija nėra išsamiai tyrinėta. Nors ši viena jauniausių Lietuvos...
XX–XXI a. sandūroje baletas Lietuvoje išgyveno akivaizdžias tapatybės permainas, susijusias su sparč...
Baleto istorikės ir kritikės Skaidrės Baranskajos straipsnis – refleksija į mentalinius poslinkius L...
Profesionalaus baleto Lietuvoje istorija prasidėjo Kaune, kai Valstybės teatre 1925 m. gruodžio 4 d....
Straipsnyje analizuojami šokio elementai, aptinkami mokykliniame jėzuitų teatre nuo XVI a. pabaigos ...
Lietuvos teatro dailės raida nuoseklumo įgavo tik XX a. II pusėje, kai į Lietuvos dailės mokymo prog...