Paskutiniu metu vis populiaresni darosi sociolingvistiniai lietuvių kalbos tarmių tyrimai. Straipsnyje, siekiant prie tokių tyrimų prisidėti, nagrinėjamas nekalbininkų dėmesys tarminei šnekai: jos citavimas, vertinimas ir pan. Medžiaga rinkta iš įvairaus žanro rašytinių ir sakytinių tekstų (surinkta 210 metakalbinių vienetų), taip pat iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro tekstyno (43 vienetai). Daugiausia surinkta pavyzdžių, kur metakalbiniu komentaru eina įterpinys kaip sako (aukštaičiai...), taip pat dažnas pasakymas (aukštaičiai...) sako/vadina, tik pavienių pavyzdžių pasitaikė padalyvio su prieveiksmiu konstrukcijų ([žemaitiškai...] tariant). Esama ir įvairių nestandartinių komentarų. Nekalbininkų tekstuose...
Straipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių ...
Straipsnyje pristatomi trys skirtingų tarmių bruožų turintys laiškai iš Ilinojaus universitete kuria...
Šiame straipsnyje pagrindžiamas tikslingumas vartoti kai kuriuos naujus terminus apibrėžiant dabarti...
Kalbant apie lietuvių tarmėtyrą, viena vertus, reikia pasakyti, kad, nors ir esama tam tikros termin...
Lietuvos Respublikos Seimui 2013 metus paskelbus Tarmių metais, straipsnyje aiškinama, kodėl tai rei...
Straipsnyje analizuojamos „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“ užfiksuotos tarminės formos, žymimos ...
Straipsnyje gretinami lietuvių ir latvių nelingvistiniuose tekstuose vartojami metakalbiniai komenta...
Šiame straipsnyje nagrinėjami du dalykai: a) pateikta trumpa lietuvių dialektologijos interesų apžva...
Straipsnyje pristatoma vieno lietuvių subdialekto, šiaurės žemaičių kretingiškių, situacija, siekian...
Straipsnyje nagrinėjama dvilypių nuostatų kalbos įvairovės atžvilgiu problema Lietuvos kalbinėje ben...
Tyrimų objektas – visų 5 Lietuvos etnografinių regionų Lietuvos gyventojų ryšiai su gimtąja tarme, t...
Straipsnyje svarbios trys kategorijos: kalba, bendrinė kalba ir dialektas. Pirmosios iš jų [kalbos] ...
Lietuvių kalbininkai mano, kad tarmės Lietuvoje gali išnykti. Mokslininkai, kurie visame pasaulyje d...
Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame šnekamosios kalbos leksikai priskiriami stilistinį šnekamos...
Straipsnyje naujai apžvelgiami svarbiausi šiaurės panevėžiškių tarmės dalykai: jos susiformavimas, s...
Straipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių ...
Straipsnyje pristatomi trys skirtingų tarmių bruožų turintys laiškai iš Ilinojaus universitete kuria...
Šiame straipsnyje pagrindžiamas tikslingumas vartoti kai kuriuos naujus terminus apibrėžiant dabarti...
Kalbant apie lietuvių tarmėtyrą, viena vertus, reikia pasakyti, kad, nors ir esama tam tikros termin...
Lietuvos Respublikos Seimui 2013 metus paskelbus Tarmių metais, straipsnyje aiškinama, kodėl tai rei...
Straipsnyje analizuojamos „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“ užfiksuotos tarminės formos, žymimos ...
Straipsnyje gretinami lietuvių ir latvių nelingvistiniuose tekstuose vartojami metakalbiniai komenta...
Šiame straipsnyje nagrinėjami du dalykai: a) pateikta trumpa lietuvių dialektologijos interesų apžva...
Straipsnyje pristatoma vieno lietuvių subdialekto, šiaurės žemaičių kretingiškių, situacija, siekian...
Straipsnyje nagrinėjama dvilypių nuostatų kalbos įvairovės atžvilgiu problema Lietuvos kalbinėje ben...
Tyrimų objektas – visų 5 Lietuvos etnografinių regionų Lietuvos gyventojų ryšiai su gimtąja tarme, t...
Straipsnyje svarbios trys kategorijos: kalba, bendrinė kalba ir dialektas. Pirmosios iš jų [kalbos] ...
Lietuvių kalbininkai mano, kad tarmės Lietuvoje gali išnykti. Mokslininkai, kurie visame pasaulyje d...
Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame šnekamosios kalbos leksikai priskiriami stilistinį šnekamos...
Straipsnyje naujai apžvelgiami svarbiausi šiaurės panevėžiškių tarmės dalykai: jos susiformavimas, s...
Straipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių ...
Straipsnyje pristatomi trys skirtingų tarmių bruožų turintys laiškai iš Ilinojaus universitete kuria...
Šiame straipsnyje pagrindžiamas tikslingumas vartoti kai kuriuos naujus terminus apibrėžiant dabarti...