Sociolinguistic investigation into the lexis characteristic of spoken language

Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame šnekamosios kalbos leksikai priskiriami stilistinį šnekamosios kalbos atspalvį turintys bendrinės kalbos žodžiai (patekę į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną – toliau DLKŽ), didžiajai kalbinės bendruomenės daliai žinomi ir plačiai vartojami tarminės kilmės žodžiai, taip pat žargono leksika. Nors tiriamoji leksika buvo parinkta atsitiktiniu būdu, daugiau remiantis paviršutinišku vartosenos stebėjimu ir nuojauta, kad šie žodžiai turi būti gana plačiai vartojami šnekamojoje kalboje, daugiau nei 50 proc. respondentų teigiamai atsakė į klausimą apie šešiolikos iš 22 tirtų žodžių vartojimą. Beveik 98 proc. respondentų nenurodė nė vieno žodžio, kurio nebūtų girdėję vartojant šnekamajai kalbai būdinga reikšme. Net ir mažiausiai teigiamų atsakymų sulaukę žodžiai vartojami daugiau nei trečdalio respondentų. Tyrimas parodė, kad tiek į DLKŽ įtrauktus, tiek ten nepatekusius šnekamosios kalbos žodžius vartojančių respondentų skaičius yra panašus. Taip pat galima teigti, kad tokią leksiką respondentai labiau linkę vartoti bendraudami privačiai. Šio nedidelio tyrimo rezultatai patvirtina teiginį, kad žodynai jau nebespėja su kalboje vykstančiais pokyčiais. Būsimojo šnekamosios kalbos tekstyno duomenys ir nauji, išsamesni šnekamosios kalbos leksikos ir jos vartosenos tyrimai turėtų papildyti ne tik šiame straipsnyje pateiktus rezultatus, bet ir paskatinti leksikografus numatyti, kiek šnekamajai kalbai būdinga leksika turėtų būti atspindėta Bendrinės lietuvių kalbos žodyne ir kaip užpildyti realiosios vartosenos žodynų spragą lietuvių leksikografijoje.Shortage of data of spoken language in the Dictionary of Contemporary Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) currently poses a serious problem for translators and compilers of bilingual dictionaries where Lithuanian is the main language of explanation; it equally poses a problem for Lithuanian language learners. The paper introduces an investigation into the lexis characteristic of spoken language aimed at identifying words which are most frequent in contemporary spoken Lithuanian and proving or disproving the hypothesis that non-standard language tends to penetrate into public use. The results of the above investigation could be used in selecting spoken language data for the inclusion into currently compiled dictionaries. The above investigation was based on the method of questionnaires. In addition to the main question about the use of the lexis of spoken Lithuanian, there were two other questions included. They focused on the impact of age and gender, two social variables, on the responses. The questionnaires also included words of standard Lithuanian marked as spoken and included into the Dictionary of Contemporary Lithuanian as well as dialectal and jargon words known and widely used by the majority of the Lithuanian language community. The results of the above pilot investigation have shown that the majority of the researched words are used in private discourse by over half of the respondents. The same words in public are mainly used by men in the youngest age group. An absolute majority of the respondents (almost 98 per cent) failed to identify a single Word which is not used in the meaning characteristic of spoken language. Similar research should prompt lexicographers that they should consider the amount of spoken lexis to be included in the future Dictionary of Standard Lithuanian and how to fill in the gap of actual use in Lithuanian lexicography