Principles and tools of collecting dialect phonetics database

Kol nebuvo kiekybinės sociolingvistikos darbų, daugelis kalbininkų nepatikliai vertino galimybę stebėti dabar vykstančius kalbos kitimus. Tačiau Williamas Labovas 1966 m. įtikinamai pademonstravo, kad kalbos įvairavimas gali būti traktuojamas kaip stebimuoju laiku vykstantis kalbos kitimas, t. y. kad kiekybinis skirtingų amžiaus grupių atstovų kalbos ypatybių įvertinimas jau gali parodyti vykstantį kitimą. Čia pristatoma nauja lietuvių tarmių fonetikos tyrimo priemonė skirta tirti garsų įvairavimą tarmėse, fiksuoti vykstančius procesus, o ne statinį tarmės garsyno vaizdą. Fonetikos apklauso klausimai suformuluoti atsižvelgiant į morfologiškai ir fonologiškai (kartais – fonetiškai) anotuotas garsų pozicijas. Klausimai taikomi įvairioms tarmėms.Before there were any qualitative sociolinguistic studies, most linguists believed it wasn’t really possible to observe language evolution in progress. However, in 1966 William Labov convincingly demonstrated that sociological variation in language can be considered to be observable language evolution in progress, i.e. qualitative analysis of the language characteristics of representatives of different age groups can demonstrate evolution in progress. This article presents a new method of studying the phonetics of Lithuanian dialects, designed to analyse phonetic variation in dialects and to record the ongoing processes, rather than a static snapshot of the dialect’s inventory of sounds. The questions of the phonetic survey are formulated having regard to morphological and phonologically (sometimes – phonetically) annotated sound positions. The questions are applicable to various dialects