On the Origin of Certain Forms of Dual Genitive of Personal Pronouns

Straipsnyje analizuojamos buvusios Rytų Prūsijos lietuvių šnektose ir raštuose (religinių tekstų vertimuose, gramatikose, liaudies dainų rinkiniuose, grožinėje literatūroje) ir pietinėse vakarų aukštaičių šnektose vartojamos asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko formos mùma, jùma. Straipsnyje daroma išvada, kad naudininko formos muma, juma tam tikrose pozicijose įgijo kilmininko reikšmę dar iki naudininką valdančių prielinksnių valdymo pakitimo, t. y. iki prie + naudininkas → prie + kilmininkas. Jeigu iki to sintaksinio pakitimo formos muma, juma nebūtų turėjusios kilmininko reikšmės, sunku būtų įsivaizduoti ir konstrukcijas *iš mùma, *iš jùma etc. Bendra išvada galėtų būti tokia: posesyvumo raiškos konstrukcijoje su veiksmažodžiu būti arba Pnaud. [Bvard. būti A] įvardžio formos mùma, jùma (resp. man, tau) laikytinos naudininko formomis, t. y. tebeturinčiomis naudininko reikšmę. Gramatikose, deja, naudininko formos muma, juma nefiksuojamos.The article analyses the dual genitive forms of personal pronouns mùma, jùma used in Lithuanian dialects and scripts of East Prussia (translations of religious texts, grammars, compilations of folk songs, fiction) and in dialects of south-west Aukštaitians. The conclusion is made that the dative forms muma, juma have acquired a genitive meaning in certain forms before the change of prepositions that govern the genitive, i.e., before prie + dative → prie + genitive. If until that syntactic change muma, juma had not had a genitive meaning, it would have been difficult to imagine the constructions *iš mùma, *iš jùma etc. A general conclusion might be the following: in constructions expressing possessiveness with the verb būti or Pdative [Bnominative būti A] are regarded as dative forms, i.e., the ones that have only a dative meaning. Unfortunately, in grammar the dative forms muma, juma are not recorded