New data about the dual number of pronouns in modern Lithuanian

Straipsnyje aptariamos įvardžių dviskaitos formos, vartojamos Vytauto Didžiojo universiteto tekstyne. Tačiau reikia pažymėti, kad pirmasis darbo žingsnis buvo susirasti įvardžių dviskaitos formas, vartojamas „Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje“, „Lietuvių kalbos gramatikos“ I tome, A. Valeckienės „Funkcinėje lietuvių kalbos gramatikoje“. Straipsnyje nagrinėjama vyriškos ir moteriškos giminės sutampančių formų identifikavimo problema bei aptariami konkretūs pavyzdžiai. Remiantis „Kalbos patarimais“ išskiriami pagrindiniai ir šalutiniai normos variantai. Statistiniai duomenys rodo, kad vardininko linksnyje šalutiniai vyriškos giminės variantai pamažu išstumia pagrindinius; tačiau nei moteriškos giminės vardininko ir galininko linksnių, nei naudininko ir įnagininko linksnių šalutiniai variantai nevartojami dažniau už pagrindiniais normos variantais laikomas įvardžių dviskaitos formas. Toliau straipsnyje pateikiamos ir aptariamos įvardžių dviskaitos formos, nepriskirtinos nei vienai, nei antrai paradigmai ir greičiausiai susiformavo minėtų paradigmų panašių variantų pagrindu. Straipsnio pabaigoje supažindinama su 2006 m. ir 2013 m. metų vyriškosios giminės įvardžių dviskaitos formų statistinių duomenų palyginimu, iš kurio matyti, kad su naujais šaltiniais, kurie papildė tekstyną, padaugėjo ir įvardžių dviskaitos formų. Iš dalies tai susiję su tekstyno apimties augimu; tačiau tai kartu rodo, kad įvardžių dviskaita nenyksta, o su naujais šaltiniais, kurie papildo tekstyną, didėja ir jos pavartojimų skaičius.The article "New Data about the Dual Number of Pronouns in Modern Lithuanian" provides the forms of the dual number of pronouns whose inventory was made on the basis of the data kept in the Corpus of Vytautas Magnus University. However, it should be noted that the forms of the dual number of pronouns were first sought in the "Grammar of Modern Lithuanian", "Volume I of the Grammar of Lithuanian" and A. Valeckienė’s "Functional Grammar of the Lithuanian Language". The article addresses the problem of identification of coincident forms of masculine and feminine gender and discusses specific examples. Based on Language Recommendations, principal and secondary variants of the norm are singled out. Statistical data prompt a conclusion that the secondary variants of the dual number of masculine pronouns in the nominative case are more commonly used than the principal variants; however, the secondary variants of the dual number of pronouns in the genitive case are far less commonly used than the principal ones. For example, the forms of the principal variants of the norm of the dual number of feminine pronouns used in both the nominative and the accusative case are far more common than the forms of secondary variants. What is more, the principal variants of the norm in the dative and instrumental case are far more common than secondary variants. The article further presents and discusses the forms of the dual number of pronouns, which do not belong to the first or the second paradigm and are most likely formed on the basis of equivalent forms of the said paradigms. The article ends with the comparison of statistics of the masculine variants in the nominative case of 2006 and 2013 leading to the conclusion that the forms of the dual number of pronouns in the Corpus of Vytautas Magnus University are on the increase. Of course, it is associated with the growth of the corpus itself; however, it is obvious that as the corpus is growing, the number of the forms of the dual number of pronouns tends to increase rather than decrease