Leksinių kolokacijų vertimo transformacijos

Straipsnyje analizuojamos angliškų leksinių kolokacijų vertimo į lietuvių kalbą transformacijos socialinių mokslų tekstuose. Dažna vertėjo problema – rasti atitinkamus posakius vertimo kalboje. Originalo ir vertimo kalbos skiriasi kalbiniais ir kultūriniais aspektais, todėl verčiant yra neišvengiama transformacijų. Tyrimui pasirinkta 771 leksinė kolokacija, kurias verčiant j lietuvių kalbą, yra nagrinėjamos jų vertimo transformacijos, padedančios gauti tinkamiausią vertimo ekvivalentą. Kolokacijos – tai dažnai vartojami stabilūs žodžių junginiai, kuriuos sudarantys žodžiai dažniausiai eina su tam tikra leksema. Jos yra svarbios natūralios kalbos generacijai, gramatiniam nagrinėjimui, lingvistiniams tekstų rinkinių tyrimams, kalbų mokymui / mokymuisi, taip pat ir verčiant. Lingvistai skiria septynias kolokacijų rūšis, tačiau tyrimui pasirinktos keturios dažniausiai pasitaikančios leksinės kolokacijos: daiktavardis + daiktavardis, būdvardis + daiktavardis, veiksmažodis + daiktavardis ir veiksmažodis + būdvardis + daiktavardis. Tyrimo rezultatai parodė, kad originalo kalbos kolokacijos po vertimo transformacijų vertimo kalboje praranda kolokacijų savybes ir tampa arba savarankišku leksinių vienetu, arba žodžių junginiu.Translation involves taking various features into consideration in different languages, and thus, a common problem for a translator is to find corresponding expressions in the target language (TL). Collocation in its linguistic sense is a relatively new phenomenon and its definition is not fully agreed on. Linguists define the notion of collocation variously: as a combination of words which usually appear together, a grouping of words in a sentence, a combination of words with certain mutual expectancy etc. Since syntactic or semantic features of separate elements of a collocation are unpredictable, the collocation can be easily misinterpreted in the process of translation. The article deals with translation transformations of lexical collocations achieved by translation shifts. The analysis indicates what translation transformations emerge in translating collocations to get the best translation equivalence in TL. The paper focuses on four most common types of lexical collocations: noun + noun, adj + noun, verb + noun and verb + adj + noun. 771 noun + noun, adj + noun, verb + noun and verb + adj + noun collocations have been selected from 81 article of social science magazines. The focus is on translation transformations of lexical collocations achieved by translation shifts