Artistic and linguistic pecularities of commentaries

Straipsnyje aptariami rinkinyje „Rusiškos Lietuvos patarlės“ skelbiami 663 rusų sentikių atstovės, neprofesionalios folkloro atlikėjos ir rinkėjos bei unikalių kalbinių ypatybių reprezentantės Elizabetos Ivanovnos Kolesnikovos komentarai. Remiantis aprašomuoju-lyginamuoju metodu siekiama išanalizuoti komentarus meniniu požiūriu, aptarti jų formas ir funkcijas; taip pat patyrinėti komentarų kalbos lingvistines charakteristikas. Kolesnikova gimė 1917 m. Salake (Zarasų raj.) rusų sentikių šeimoje. Jos folkloro tekstų komentarai pasižymi ypač darnia struktūra ir įžvalgumu. Komentarų funkcija labai įvairi: esama komentarų-vertimų, komentarų-variacijų, komentarų, pateikiančių papildomą informaciją, komentarų-užuominų. Semantiniai konkretaus pasakymo aiškinimai – komentarai – rinkinyje pateikiami tiek vienu žodžiu, fraze, sakiniu, tiek kitu savarankišku kontekstinio arba iliustracinio pobūdžio tekstu, abstraktaus turinio ar susijusiu su pasakotojos gyvenimo realijomis, kuris pats įgyja folklorinio kūrinio bruožų. Aptariant lingvistinius komentarų ypatumus pirmiausia atkreiptinas dėmesys į unikalų archajinių Pskovo dialekto elementų, vietinės lenkų-baltarusių šnektos bei lietuvių ir žydų kalbų santykį, kuris regimas visose kalbos lygmenyse.The article deals with two problematic aspects: 1) certain artistic and structural character of commentaries, 2) linguistic and cultural peculiarities of Jelizaveta Kolesnikova's speech. J. Kolesnikova was born 1917 in Salakas (district of Zarasai in Eastern Lithuania), into a Russian family of old-believers. She is a prominent folklore collector and performer, and her commentaries to the folklore texts are surprisingly well structured and insightful. Commentaries analyzed here serve in quite a number of ways, including explanations of lexical forms, dialectal or foreign expressions; there are commentaries-translations, commentaries-variations, commentaries supplying additional information, and commentaries-hints. Semantic explanations of the entire phrase can be given in one word, lexical combination or sentence, and text. As often as not the context significantly exceeds the proverb itself, developing into a separate narrative (e.g. anecdote or tale), directly related to the proverb in question or just loosely associated with it. The contextual information can include both facts of the personal life and abstract things. Linguistically the commentaries could be described as multilingual stylistically diversed texts. Uniquely preserved elements of the Pskov dialect, blended into the "local" dialect on the grounds of the spoken language deserve separate attention. These peculiarities can be noticed at all the speech layers