Lingvistinio tyrimo kalba

Straipsnyje nagrinėjamas lingvistinio diskurso tekstai, kurių pagrindinė funkcija, kaip ir bet kurio kito mokslinio teksto, tiksliai ir nedviprasmiškai pateikti informaciją bei argumentus. Todėl iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad perkeltinė reikšmė tokiuose tekstuose yra mažai tikėtina. Tačiau pasitelkus konceptualiosios metaforos teoriją bei kontrastyvinės lingvistikos metodus ir išnagrinėjus medžiagą paaiškėjo, kad akademiniai tekstai paklūsta bendrosioms natūraliosios kalbos tendencijoms. Tyrimo rezultatai rodo, kad metonimija ir metafora yra pagrindiniai reikšmės perkėlimo mechanizmai. Dažniausios metaforos akademiniame tekste yra kalba / tyrimas / samprotavimas yra pastatas / struktūra, kalba / tyrimas / mokymasis yra matuojami, kalba / mokymasis yra ekonominė veikla, kalba / tyrimas / rašymas yra scena ir t.t. Antropocentrinis kalbos aspektas pasirodė esąs pagrindinis metonimijų kūrimo principas bei konceptualizacijos įrankis. Tiek metonimijų, tiek metaforų analizė atskleidė įdomių tarpkalninių / tarpkultūrinių ypatumų, atsispindinčių junglumo modeliuose.The paper focuses on the texts of linguistic discourse, the primary function whereof is, like that of any other academic discourse, to accurately and unambiguously present information and arguments. Therefore, at the first glance it seems that a figurative meaning is less likely in such texts. However, the conceptual theory of metaphor and contrastive linguistic methods as well as the analysis of material showed that the academic discourse obeys the general tendencies of natural language. Research results show that metonymy and metaphor are the major mechanisms of meaning extension. The most common metaphors in the academic discourse are language/analysis/reasoning as a building/structure, language/research/learning as a measurable entity, language/learning as an economic activity, language/analysis/writing as a performance, etc. The anthropocentral language aspect is the primary principle of the creation of metonymies and the instrument of conceptualisation. The analysis of metaphors and metonymies revealed interesting cross-linguistic/cross-cultural peculiarities reflecting in combinability patterns