Nesvyžiaus kunigaikščių aristokratinė tapatybė pagal literatūrinius ir teatrinius vaizdus

Straipsnis skirtas Radvilų kunigaikštiškos tapatybės ir jos vizualinės raiškos tyrimams. XVIII a. pirmos pusės katalikų Radvilų kunigaikštiška tapatybė galėtų būti pavadinta kosmopolitine, jei šis terminas neturėtų vertybinio atspalvio. Abiejų Tautų Respublikoje, kuri dėl bajorų demokratijos santvarkos iš esmės nepripažino titulų, Radvilos kaip Romos imperijos kunigaikščiai nuo XVI a. kūrė LDK visuomenės tapatumui svarbią vietinių kunigaikščių giminių tradiciją, pripažintą tuometinių Europos politinių centrų. Šios visuomeninės-politinės padėties simboliais tapo Radviloms dedikuotų (panegirinių arba pačių kunigaikščių sumanytų ir inspiruotų) meno kūrinių ikonografinių programų komponentai. Jie prasiskverbė ir į vėlesnių kartų Radviloms būdingą mentalinį vaizduotės pasaulį. Šios srities ženklų antikinę-mitologinę kilmę užkloja riteriškos tradicijos ir sarmatiškos bajorų kultūros ikonosfera, išryškindama tam tikrą šio Lietuvos ir Lenkijos aristokratiškumo dvilypumą. Straipsnyje analizuojama keletas Pranciškos Uršulės Višnioveckytės-Radvilienės proginių kūrinių, kuriuose taikomas retorinis oficialaus diskurso stilius su aliuzijomis į heraldinį-teminį vaizdų repertuarą (sūnaus Mikalojaus antkapis, eilės per Kijevo vaivados Juozapo Potockio vestuves ir kt.). Taip pat tyrinėjamos tos Nesvyžiaus teatrinių renginių dalys, kuriose atpažįstame ne tik kunigaikščių savirodą, bet ir jų visuomeniškumą, kai kunigaikštis su žmona pavaldiniams atskleidžia savo valdžios didybę, o svečiams bajorams ir didikams deklaruoja savo rangą.The article is dedicated to the research of the ducal identity of the Radziwiłłs and its visual expression. The ducal identity of the Catholic Radziwiłłs in the first half of the eighteenth century can be called cosmopolitan if this term had no value shade. In the Republic of the Two Nations, where titles were not essentially recognised because of the nobility democratic regime, the Radziwiłłs, as dukes of the Roman Empire, from the sixteenth century formed a tradition of local duke families, which was important to the identity of the society of the Grand Duchy of Lithuania and was recognised by the then European political centres. The iconographic programme components of works of art dedicated to the Radziwiłłs (either eulogistic or designed and inspired by the dukes themselves) became the symbols of that social and political situation. They also penetrated the mental world of imagination which is characteristic to subsequent generations of the Radziwiłłs. The ancient and mythological origin of the signs of this area is overlaid with knightly traditions and the iconosphere of the Sarmatian nobility culture, which highlights a certain duality of the Lithuanian and Polish aristocracy. The paper analyzes several commemorative works by Franciszka Urszula Wiśniowiecka Radziwiłłowa, in which the rhetorical style of formal discourse is applied with allusions to heraldic-imagery thematic repertoire (the tombstone son of Nicholas, poem at the wedding of Kiev voivode Joseph Potocki, etc.). The article also explores those parts of Nyasvizh theatrical events where we identify not only the self-exhibition of dukes, but also their sociability, when Duke and his wife reveal the greatness of their power to their subordinates and declare their rank to nobility and aristocracy guests