Apie dailininko ir užsakovo santykius

Straipsnyje pateikiami Minsko ir Varšuvos archyvuose rasti duomenys, susiję su kunigaikščio Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (1701-1762.) laikų menine bei socialine istorija. Dvarui priklausę tapytojai, skulptoriai ir kitų meno profesijų atstovai puošė statomas bei perstatomas pilis, rūmus, bažnyčias, apipavidalino spektaklius, svečių priėmimo iškilmes ir šventes, iliustravo spaudinius. Dailininkai, gyvenantys skirtinguose kunigaikščių valdų miestuose nuo Vilniaus iki Lvovo, nuo Nesvyžiaus iki Olykos, kunigaikščiui liepus susiburdavo atlikti vieną ar kitą užsakymą. Už savo darbus jie buvo asmeniškai atsakingi kunigaikščiui. Dvaro dailininkai pradėti telkti 1755-1740 m., formuojantis atskirai M. K. Radvilos valdai. Pagrindinė meistrų grupė būrėsi kunigaikščio valdos sostinėje Nesvyžiuje. Jos branduolį sudarė kūrėjai, perėję į M. K. Radvilos dvarą iš jo motinos Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės (1676-1746) aplinkos. Šios didikės rezidencijoje Palenkės Bialoje 1710-1730 m. dirbo didelė dailininkų grupė. Sanguškaitė-Radvilienė kvietė žinomus meistrus. Johannas Conradas Blanckas dirbo Palenkės Bialoje 18 metų (1710-1738), Giovanni de Fulchi - iki 1741 m. Johannas Benedictas Hoffmannas - 1745 m. Fiszeris minimas nuo 1717 iki 1756-07-13. Kontraktas su kiekvienu iš meistrų numatė dviejų trijų mokinių apmokymą. Palenkės Bialos dailininkai išugdė mokinius, kurie vėliau dirbo Sanguškaitės-Radvilienės sūnums, tai - de Fulchi mokinys Karolis Gadomskis, Kazimieras Liutnickis, iš retų archyvinių paminėjimų žinomi Jonas Tiškevičius, Albertas Ščerbinskis, Steponas Cibulskis, Szulcas, Ruseckis bei Fiszerio mokinys. [...