Regional uniqueness of the laments of Lithuania Minor

Pirmieji laidojimo papročių aprašai ir raudų tekstai mus pasiekia iš Mažosios Lietuvos. Leidiniai, kuriuose paskelbti pirmieji raudų tekstai: “Lietuvių raudos iš visur surinktos su D-ro J. Basanavičiaus prakalba Vilniuje 1926m.“ ir J. Balio “Mirtis ir laidotuvės“, Silver Spring, 1981m. Iš viso 13 tekstų, užrašytų Malecijaus, A. von Kotzebue, J. Pretorijaus, T. Lepnerio, Asmus, J. Brando, Tetznerio ir Stryjkovskio 16 – 19a. Mažojoje Lietuvoje. Remiantis raudų tekstais bei papročių šiame krašte aprašais, galima būtų manyti, jog dauguma raudų buvo atliekamos namuose, artimų giminių, pašarvojus ir puotaujant. Dauguma raudų kolektyvinės, o jos, tyrinėtojų nuomone, archajiškesnės už individualiąją raudą. Akcentuotini itin archajiški tekstų motyvai: gyvųjų siekimas atsiriboti nuo mirusiojo ir naujojo mirusiųjų pasaulio nario “tarpininkavimas“ tarp gyvųjų ir seniau mirusiųjų, pagrįsti papročių ir archeologiniais duomenimis, t.y. “papildomų įkapių“ dėjimu į kapą, tikint, jog daiktai bus perduoti anksčiau mirusiems. . Itin archajiškų, krikščioniškų ir visai šiuolaikiškų įvaizdžių persipynimas tame pačiame tekste yra būdingas šio krašto tautosakai, (plg. A. Šleicherio užrašytas pasakas).. Mažojoje Lietuvoje užrašyti raudų tekstai gerokai skiriasi nuo daugumos šiandien įsivaizduojamo tradicinio raudos teksto tiek turinio, tiek ir formos požiūriu. Daugelis aptariamų įvaizdžių ir motyvų nebėra dominuojantys ir aiškiai įgavę tik poetinės raiškos priemonės statusą.Tarpinę padėtį tarp pirmųjų raudų užrašymų Mažojoje Lietuvoje ir Didžiojoje Lietuvoje paplitusių bei išlikusių raudų chronologine prasme galėtų užimti A. J. Juškų užrašytos veliuoniškių raudos.First descriptions of funeral customs and texts of laments reach us from Lithuania Minor. Editions including the first texts of laments are as follows: „Collected Lithuanian laments with speech of Dr. J. Basanavicius in Vilnius in 1926” and “Death and funeral” Silver Spring, 1981 by J. Balys. 13 texts of laments recorded in Lithuanian Minor of 16th-19th centuries. Following texts of laments and funeral customs in this region, one may assume that majority of laments were performed at home, by close relatives after lying a dead and during funeral dinner. Majority of laments were collective, and according to investigators, even the more archaic than individual ones. Especially archaic motives of texts have been emphasized: intention of alive to keep a distance from the dead and „mediation“ of a new member of the other world between alive men and these who dead previously, based on archaeological data and customs, i.e. adding additional cerement to a tomb believing that these things will be transferred to previously dead people. Combination of archaic, Christian and totally new motives in the same text is typical for folklore of this region (compare tales recorded by A. Schleicher). Texts of laments recorded in Lithuania Minor significantly differ from majority of texts of traditional folklore in terms of both: content and form. A lot of images being discussed are not further prevailing and only achieved clear status of measure of poetical expression. In-between status between the first laments recorded in Lithuania Minor and laments preserved and spread in Lithuania Proper chronologically may be laments of inhabitants of Veliuona, recorded by brothers Juška