Logikos istorija Lietuvoje

XVI a. logikoje Lietuvoje atrandama vieninga ontologinio universalijų teorijos lygmens interpretacija negali būti griežtai priskiriama nė vienam klasikiniam realizmo bei nominalizmo variantui. Antrosios scholastikos grando Suareso pažiūroms artimą šios logikos atstovų Smigleckio, Ortizo ir Vianos poziciją veikiau turėtume laikyti tarpiniu modeliu tarp nuosaikaus realizmo ir konceptualizmo. Tuo tarpu epistemologinį universalijų teorijos lygmenį minėti autoriai aiškino skirtingai. Štai Smigleckis pasirinko tomistinę interpretaciją, paremtą juslinių ir intelektinių specijų koncepcija bei aktyvaus ir pasyvaus intelekto distinkcija. Ortizas, atmetęs juslines specijas, tačiau pripažinęs intelektinių specijų realumą, pasiūlė eklektinę epistemologinio lygmens interpretaciją, laikytiną tarpiniu variantu tarp tomistinės ir okamistinės pozicijos.The paper draws on the theory of universals involved in scholastic logic in Lithuania in the 16th century. The author focuses on the ontological and epistemological levels of the theory. Namely, interpretations of the nature of the universals and its relation to human cognition are scrutinized. The author comes to a conclusion that the ontological level of the above theory cannot be strictly attributed to any classical variant of realism or nominalism. Similarly to the position of Francisco Suarez, it would rather be regarded as an intermediate model between moderate realism and conceptualism. As for the epistemological level of the theory, it varies from Thomistic to Ockhamistic