Lithuanian contexts of traditionalism by Algis Uždavinys: historical and ontological tangles

Straipsnis skirtas žymaus lietuvių civilizacinės ir filosofinės komparatyvistikos atstovo, kultūrologo ir menotyrininko Algio Uždavinio pasirinktiems mokslinių tyrimų aspektams aptarti. Didžiausias dėmesys sutelktas į pasaulėžiūrines jo mąstymo ir pasaulio suvokimo prielaidas, siejamas su ontologinio akiračio bei epistemologinės laikysenos abipuse priklausomybe. Taip pat aptariami Uždavinio siūlomų interpretacinių teorijų ir metodologijų santykiai su jas palaikančiomis ontologinių bei pažintinių prielaidų sistemomis. Nagrinėjamos istorinės raidos interpretavimo problemos, kurias Uždavinys sieja su radikalių lūžių ir jų metu vykstančių pokyčių apmąstymu, o ne tolygios kaitos ar modernizacijos pakopų sampratomis. Istorinis lūžis aptariamas kaip aktualių poreikių diktuojama daugialypė tradicijos turinių bei juos grindžiančių prielaidų reartikuliacija, aštriai iškelianti istorinės atminties tęstinumo problemą. Tiriamas Uždavinio puoselėjamos interpretacinės ir „egzegetinės“ pastangos susipynimas, kuriuo siekiama išgauti tiriamą objektą bei patį tyrėją motyvuojančių prielaidų sąšauką. Aptariama nuomonė, kad santykį su tradiciniais pasaulėvaizdžiais Uždavinys suvokė kaip hermeneutinę perspektyvą, kuri „tikėjimą“ įterpia kaip natūralią savo pastangų prielaidą.The article is intended to discuss the research aspects chosen by Algis Uždavinys. Most attention is drawn towards his outlook assumptions of thinking and world perception which are related to the mutual dependence of ontological scope and epistemological position. The author discusses the relations of interpretational theories and methodologies offered by Uždavinys to their supportive systems of ontological and epistemological assumptions. The attention is drawn towards the problems of the interpretation of historical development which are connected by Uždavinys with contemplation of radical fractures and alterations which are evidenced during such fractures, not with the conceptions of gradual change or modernisation stages. The historical fracture is discussed as a multiple rearticulation of traditional contents and assumptions which base them, dictated by relevant demands. Such rearticulation acutely raises the problem of the continuity of historical memory. The author presents an analysis of the context of interpretational and "exegetic" effort fostered by Uždavinys which is applied in pursue to obtain the connections of the assumptions which motivate the analysed object and the researcher himself. The strategy whereby Uždavinys incorporated the traditional views and perceived them as a hermeneutic perspective which inserts "the faith" as a natural assumption of the researcher’s own efforts is also analysed