Interpretation of Lithuanian mythology in the works of historians

Straipsnyje plėtojama lietuvių mitologijos ir religijos interpretacijų istorijos darbuose kritika. Siekiama atkreipti istorikų dėmesį į pozityvistinės tradicijos konservatyvumą ir didžiulį atotrūkį tarp istorijos ir mitologijos interpretacijų. Žvelgiant į lietuvių religijos ir mitologijos sampratą istorijos darbuose, atrodo, tarsi nuo XX a. pradžios mitologijos tyrimai nebūtų pažengę į priekį. Keičiasi tik primityvaus požiūrio prielaidos. Pozityvistinė lietuvių religijos samprata trukdo pažvelgti į tiriamą objektą iš šiuolaikinio mokslo pozicijų, įvertinti religiją kaip kultūros išraišką, atskleisti jos vietą istorijoje. Pasenusios ir diskredituotos mokslinės teorijos kartais tiesiog karikatūriškai iškraipo religinius faktus ir sukuria fiktyvų lietuvių religijos vaizdą. Straipsnyje apžvelgiama, kaip istorijos mokslo darbuose pateikiami duomenys „pagoniškų“ dievų klausimu; lyginamas mitologų ir istorikų požiūrio skirtingumas. Teigiama, jog išryškinus autentiškas religines formas, jas lyginant su genetiškai artimu indoeuropiečių religijų kontekstu, būtų prieita kitokių išvadų. Deja, tam trukdo metodologinis nesuderinamumas – šiuolaikinės indoeuropiečių lyginamosios mitologijos tyrimai atskleidžia sudėtingą socialinę ir religinę struktūrą, o tai prieštarauja pozityvistinei istorijos darbų nuostatai, jog lietuvių religija neturėjo nei socialinio, nei politinio vaidmens. Aptarus metodologines ir ideologines kliūtis, lemiančias primityvią lietuvių religijos ir mitologijos sampratą istorijos darbuose, svarstoma, kokia yra istorijos ir mitologijos mokslų bendradarbiavimo galimybė.This article develops the criticism of the interpretation of Lithuanian mythology and religion, provided in historical works. It is sought to draw the attention to the conservativeness of the positivist tradition and the large gap between the interpretations of history and mythology. Looking at the concept of Lithuanian religion and mythology in historical works, it seems as if the mythology research has not been improved since the early 20th century. Only the assumptions of the primitive approach are changing. The positivist concept of Lithuanian religion does not allow to see the research object from the perspective of modern science, to evaluate religion as a form of culture and to discover its place in history. The old-school and discredited scientific theories sometimes transform facts about religion into a caricature and create an artificial view of Lithuanian religion. This article reviews, how data on the issue of "pagan" gods is presented in scholarly works of history and compares the different approaches of mythologists and historians. It is stated, that once the authentic forms of religion can be identified, different conclusions, comparing them with genetically relative context of Indo-European religions, could be reached. Unfortunately, methodological incompatibility impedes that as the research of the modern Indo-European comparative mythology reveal a complex social and religious structure, which contradicts the positivist statement of historical works, saying that Lithuanian religion did not play neither social nor political role. Discussing the methodological and ideological obstacles which lead to the primitive concept of Lithuanian religion and mythology in historical works, the possibilities of cooperation between history and mythology sciences are taken into consideration