On the origin of proper names borne by residents of Kaunas in the first half of the 17th century.

Straipsnio tikslas -- aptarti XVII a. pirmosios pusės kauniečių asmenvardžių kilmę, suklasifikuoti juos šiuo požiūriu ir nustatyti skirtingos kilmės antroponimų kiekybinį santykį. Antroponimija straipsniui rinkta iš XVII a. Kauno miesto aktų knygų. Straipsnio autorė daro tokias išvadas: 1. Ištyrus kilmės požiūriu XVII a. Kauno miesto aktų knygų 1463 kauniečių asmenvardžius (antruosius dvinario įvardijimo narius) buvo išskirtos trys antroponimų grupės: lietuviškos kilmės asmenvardžiai, nelietuviškos kilmės asmenvardžiai ir kiti asmenvardžiai (neaiškios kilmės ar galimi keleriopai interpretuoti antroponimai). 2. Aptarti 400 Kauno miestiečių antroponimai yra lietuviškos kilmės. Šioje grupėje lietuvių senųjų dvikamienių ir iš jų sudarytų patronimų -- 43, dvikamienių asmenvardžių trumpinių bei pastarųjų priesaginių vedinių -- 30, pravardinės kilmės -- 327. 3. Nelietuviškos kilmės antroponimų grupėje 948 asmenvardžiai. Tarp jų 523 antroponimai, kilę iš krikščioniškų vardų, 270 slaviškų apeliatyvinės kilmės asmenvardžių ir 155 germaniškos kilmės antroponimai. 4. Trečiajai grupei priskirta 115 asmenvardžių, t. y. 8 proc. visų antroponimų. Ją sudaro 80 neaiškios kilmės asmenvardžių ir 35 tokie antroponimai, kurių kilmė gali būti vertinama keleriopai. 5. Tyrimo duomenis palyginus su XVII a. Kriaunų parapijos krikšto ir jungtuvių knygos asmenvardžių kilmės analizės rezultatais matyti, kad nelietuviškos kilmės antroponimų Kauno miesto aktų knygose yra apie 65 proc., o Kriaunų bažnytiniame šaltinyje -- tik 32 proc. Tai paliudija miestiečių luomo asmenvardžių kilmės specifiką.For this paper, the names of 1463 townsmen, entered into official documents of the town of Kaunas in the first half of the 17th century, were examined with regard to their origin. Only the second components of bipartite antliroponyms were taken into consideration. Three groups were singled out: names of Lithuanian origin, names of non-Lithuanian origin and names whose origin is unclear or allows of more than one interpretation. Among the names singled out for examination, 400 (27%) were of Lithuanian origin. They comprised archaic Lithuanian compound names and patronymics derived from them (43 = 11%), shortened forms and suffixal derivatives of such compound names (30 = 8%), and second names that originated as nicknames. 948 names proved to be of non-Lithuanian origin (65% of those examined). Among them were 523 names associated with the Christian tradition (55%), 270 names derived from Slavic appellatives (29%) and 155 names of Germanic origin (16%). The third group, consisting of 115 names, made up 8% of the total number of antliroponyms singled out for investigation. Among them, 80 ( = 70%) were unclear as to their origin, and 35 (- 30%) were susceptible of several interpretations. By way of comparison, the proper names entered in the same period into the birth and marriage registers of the parish of Kriaunai were also examined with regard to their origin. In the Kaunas documents, names of non-Lithuanian origin make up some 65% of the total number, whereas in the church books of Kriaunai they amount to a mere 32%. This shows that townsfolk had distinctive features of their own as far as the origin of their proper names are concerned