Tendencies of formation of surnames among Kėdainiai residents (Lithuanians, Poles) in the 17th -18th century

lš XVII-XVIII a. 24-ių Kėdainių aktų knygų, 1604 m., 1624 m., 1666 m . Kėdainių inventorių, 1622 m. Kėdainių klebonijos činčo inventoriaus ir kitų miesto senųjų rankraščių straipsnio analizei atrinkta apie 2500 kėdainiečių įvardijimų (skaičiuoti ne tik skirtingų asmenų antroponimai, bet ir įvairūs jų asmenvardžių formų variantai). Juos išnagrinėjus, buvo išskirti svarbesni kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi, užrašymo polinkiai XVII-XVIII a. Faktiškai XVII a, antrojoje pusėje visi minėtų etninių grupių kėdainiečiai turėjo pavardes, o lėčiau radosi tik žemųjų sluoksnių (tarnų ir kt.) atstovų pavardės. XVIII a. toliau vyko jų pavardžių lyčių galutinis nusistovėjimas. Šios išvados dar palygintos su Lietuvos didesnių miestų (XVI-XVIII a. Kauno, XVI-XVII a. Vilniaus) gyventojų tyrimų rezultatais.Around 2,500 cases of naming (both the anthroponyms of different people and various versions of their personal name forms) were collected for the analysis from 2 4 Kėdainiai registry books of the 17-18th century, Kėdainiai inventories of 1604, 1624 and 1666, Kėdainiai rectory laud rent inventory of 1622 and other old city manuscripts. Their analysis led to the distinction of the major tendencies in the formation and spelling of surnames designating Kėdainiai residents (Lithuanians, Poles) in the 17th-18th century. In fact, in the second half of the 17th century all residents of Kėdainiai belonging to the abovementioned ethnic groups had surnames. It only took longer for the surnames of lower social classes (servants, etc.) to originate. The forms of their surnames finally settled in the 18th century. The conclusions are compared with the findings of the research on residents in larger Lithuanian cities (16th – 18th century Kaunas, 16th – 17th century Vilnius)