Problem of permanence in the shift of educational paradigms

Straipsnyje aptariama ugdymo paradigmų kaitos, t. y. klasikinės ugdymo paradigmos kaitos laisvojo ugdymo humanistine, permanentiškumo problema grandyje teorija-praktinė veikla-mokytojų rengimas. Problemą apibūdinti galima taip: dabartinė Lietuvos mokykla yra pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų socialinis užsakovas, todėl pamatuotai tikimasi, jog universitetų ir neuniversitetinių pedagogus rengiančių mokyklų absolventai, jas baigdami, bus įgiję dabartinei reformuojamai mokyklai reikalingų kompetencijų. Dėl to aptariamas mokyklos reformos teorinis pagrindas - klasikinės ir laisvojo ugdymo humanistinės paradigmų skirtumai, atlikto šalies mastu ir paskelbto tyrimo, analizavusio mokytojų didaktinės kompetencijos ir šiuolaikinių praktinių reikalavimų atitiktį, išvados ir prielaidos, svarstoma, kokius mokytojų rengimo uždavinius reformos teorinis pagrindas ir atliktas tyrimas iškelia, aptariamos tikėtinos prielaidos šiems uždaviniams įgyvendinti.This article discusses the problem of permanence in the shift of educational paradigms - from the classical educational paradigm to the humanistic paradigm of free education - along the chain: theory- practice-teacher training. The problem is based on the following: Lithuanian schools today are social clients of higher educational institutions that train teachers. As a result, it is reasonably expected that the graduates of university and non-university teacher training institutions will have acquired competencies required for today's currently reformed school system. Therefore, the theoretical background of the reform of the school system is discussed: differences between the classical paradigm and humanistic paradigm of free education as well as the conclusions and preconditions of research carried out and announced in Lithuania regarding the compliance of teachers' didactic competencies with contemporary requirements in practical activity. The objectives of teacher training raised by the theoretical background of education reform and the carried out research are considered and the likely preconditions for the implementation of these objectives are discussed