Edukacinės paradigmos virsmo netolygumas moksle ir praktikoje

Straipsnyje keliami probleminiai klausimai: kodėl edukacinės paradigmos virsmas, įvykęs moksle, taip sunkiai realizuojamas praktikoje? Kokia gali būti epistemologinė šio netolygumo priežastis? Kokias problemas įvardija dėstytojai, diegdami inovatyvų kooperuotų studijų (service-learning) metodą, orientuotą į mokymosi paradigmos realizavimą studijų procese? Ieškant atsakymų į teorinius klausimus, remiamasi socialinio tikrovės konstravimo teorija, kuri leidžia daryti prielaidą, kad edukacinės paradigmos virsmo netolygumo epistemologinė priežastis gali slypėti visuomenės raidoje sukonstruotų ugdymo proceso dalyvių vaidmenų bendrame supratime ir išmokime, ritualiniame jų pobūdyje. Kooperuotų studijų (service-learning) metodo diegimo problemos identifikuojamos atlikus dėstytojų, dirbusių taikant inovatyvų kooperuotų studijų (service-learning) metodą, ataskaitų kokybinę analizę. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokymosi paradigma grįstos pedagoginės sistemos diegimas susiduria su problemomis, susijusiomis tiek su požiūriu į mokymą, tiek su proceso dalyvių vaidmenų realizavimu, tiek su žinių stoka. Keisti savo vaidmenį procese, diegdami ateities pedagoginę sistemą, nusiteikę dėstytojai, tačiaujiems trūksta teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, kaip realizuoti inovatyvias mokymosi strategijas ir formas. Tačiau būti dominuojančia figūra studijų procese studentams stinga motyvacijos. Dalis jų nėra pakankamai suinteresuoti savo mokymosi planavimu ir realizavimu, individualių pasiekimų plėtra ir vertinimu. Dar viena kliūtis edukacinės paradimos virsmui praktikoje - susiformavęs tradicinis visuomenės požiūris į besimokantįjį ir nepakankamas pasirengimas dalyvauti aukštosios mokyklos studijų procese.In a modem society, when satisfying the needs of knowledge-based economy, orientation is towards an individual who is able to learn independently all life long not only at education institution, but also at various environments, by independently setting learning objectives and thus acquiring the knowledge he needs. In context of lifelong learning, a concept of learning society forms. Its expectations in education process are best met by realization of learning paradigm. However, transformation of educational paradigm from teaching to learning is a quite inconsistent process, which manifests in theory and practice differently. The article raises problem questions: why transformation of educational paradigm that took place in science takes place in practice so difficultly? What epistemological reason of this inconsistency can be? What problems do lecturers name when implementing an innovative method of service-learning, which is oriented towards realization of learning paradigm in study process? When searching for answers to theoretical questions, reference is made to theory of Social Construction of Reality, which allows making an assumption that epistemological reason of unevenness of transformation of educational paradigm may lie in general understanding and mastering, ritual character of roles of participants of education process constructed during development of society. Problems of implementation of method of service-learning are identified having carried out qualitative analysis of reports of lecturers who worked following innovative method of service-learning