Žemaitiškės 2-osios polinės gyvenvietės medinių konstrukcijų anatominė analizė

Archeologinė mediena, kaip medžiaga, gali būti analizuojama ir istorinę informaciją gali teikti dviem aspektais. 1) į ją galima žiūrėti kaip į žmogaus dirbiniams reikalingą žaliavą, kurios apdirbimas ir panaudojimas leidžia spręsti apie technologinių sprendimų raidą. 2) tai yra biologinis objektas, t. y. gyvo medžio augimo, fiziologinės veiklos ir reakcijos į kintančią aplinką rezultatas. Todėl nors mediniai radiniai tipologiniu požiūriu nėra tokie informatyvūs kaip, pvz., keramika, medienos anatominė analizė gali suteikti nemažai žinių apie žmonių gyvenamąją aplinką ir elgsenąIštyrus 305 polių iš Žemaitiškės 2-osios gyvenvietės medieną, nustatyta, kad daugiau kaip pusė jų (57,1%) pagaminta iš uosio. Kitos dažniau pasitaikančios lapuočių rūšys - alksnis (11,3%), lazdynas (10,0%), guoba (5,3%), klevas (4,3%). Šios rūšys atitinka atlančio laikotarpio plačialapių miškų augaliją. Ąžuolo mediena praktiškai nenaudota, rastas tik vienas kuolas. Augimo sąlygomis nuo minėtų lapuočių besiskirianti pušis buvo panaudota 6,0% polių. Vienas š ių polių radioanglies metodu datuotas borealio laikotarpiu, kai miškuose vyravo pušynai. Nustatytas medžių rūšių spektras ir skirtingų rūšių polių radioanglies datos rodo, kad gyvenvietėje esančios konstrukcijos nevienalaikės, statytos skirtingu geologiniu holoceno laikotarpiu ir atspindi skirtingą miškų rūšinę sudėtį. Gyvenvietės polinėms konstrukcijoms statyti mediena dažniausiai buvo kertama pavasarį ir vasarą. Greičiausiai iš karto paruošus medieną, tai yra vasarą, sušilus ežero vandeniui, vyko ir konstrukcijų statybos darbai.Archaeological wood as a material may be analysed and provide historical information in two aspects: 1) it may be viewed as a raw material necessary for human articles, the processing and use whereof enables judging about the development of technological solutions; 2) it is a biological object, i.e. the result of the growth of a live tree, physiological activities and response to the changing environment. Therefore, although wooden finds are not as informative from the typological point of view as, for example, pottery, the anatomical analysis of wood may provide information about the living conditions and behaviour of people. The examination of wood of 305 piles from Žemaitiškė 2nd settlement established that more than half of them (57.1%) were made from ash tree. Other more common deciduous tree species were alder (11.3%), hazel (10.0%), elm (5.3%), and maple (4.3%). These species correspond to the flora of the broad-leaved forests of the Atlantic period. Oak wood was practically not used; only one pile was found. Pine tree, which differs from the mentioned deciduous trees in growth conditions, was used in 6.0% of the piles. One of these piles was dated by a carbon dating method to the Boreal period, when pines prevailed in forests. The established range of tree species and carbon dates of different wood piles show that the structures of the settlement do not belong to the same time period; they were built during different geological periods of the Holocene epoch and reflect a different composition of tree species in forests. Wood for the construction of the pile structures of the settlement was mainly cut in spring and summer. Construction works most probably took place immediately after wood was processed, i.e. in summer, when the lake water was warm