Stačiakampių ašmenėlių, aptiktų Katros I-ojoje gyvenvietėje (Varėnos r.), funkcinė analizė

Peržvelgus Katros 1-osios gyvenvietės archeologinę medžiagą, teko susidurti su dideliu kiekiu įvairių tipų mikrolitų. Dažnas akmens amžiaus – mezolito ar neolito laikotarpių – archeologinis paminklas turi didelį kiekį mikrolitų. Mikrolitai iki šiol tipologiškai skirstomi pagal formas, pvz., trapecijos formos, stačiakampiai, lancetai, rombo, segmento formos ir pan. Kalbant apie jų paskirtį, dažniausiai jie interpretuojami kaip strėlių, žeberklų antgalių ašmenėliai. Retai kada būna įvardyta kita jų paskirtis. Atsižvelgus į tai, kad randama daugybė mikrolitų, jų paskirtis turėjo būti įvairesnė. Jų paskirtį gali padėti atskleisti tik trasologiniai tyrimai ir eksperimentai. Buvo atliktas bandymas su įtvertais ašmenėliais – pjautos nendrės (Phragmites), kurios galėjo būti naudojamos stogams dengti, namų apyvokos daiktams, apavui pinti. Mikrolitai buvo įtveriami į raginį ir du medinius kotus. Įtvirtinant titnaginius ašmenėlius buvo naudojama derva, kurios gamybos technologija žinoma nuo akmens amžiaus. Augalai buvo pjaunami 17-20 min. Per tiek laiko ant mikrolitinių ašmenėlių paviršiaus liko darbo žymių. Atlikus eksperimentą naudojant mikroskopą pastebėta, kad po šio darbo ant darbui skirtų ašmenėlių lieka smulkus utilizacinis mikroretušas su apšlifuotomis blizgiomis briaunomis. Blizgesį suteikė sąlytis su minkšta ar pusiau kieta augalų medžiaga. Gauti eksperimento duomenys buvo palyginti su Katros 1-ojoje gyvenvietėje rastais mikrolitais. Paaiškėjo, kad mezolito ir neolito laikotarpiais Pietų Lietuvoje gyvenusios bendruomenės analogiškus pjautuvus su įstatytais stačiakampiais ašmenėliais-mikrolitais naudojusios ir augalams pjauti, eksperimento metu nustatyta tokių pat ar labai panašių požymių. Šiuo eksperimentu įrodyta, kad iki šiol taikyta mikrolitų tipologija ir paskirtis gali keistis. Tam reikia nuodugnesnių tyrimų ir bandymų, bet šiuo atveju pasiektas rezultatas taip pat suteikia nemažai informacijos apie patį dirbinį. Be abejonės, mikrolitai iš Katros 1-osios gyvenvietės 3, 5, 6 sluoksnių, kurie mikroskopu buvo apžiūrėti, buvo naudoti ne gamybinio ūkininkavimo darbams: javams, žolei pjauti, o namų ūkio poreikiams: nendrėms namo stogui paruošti, namų apyvokos daiktams, apavui pinti, prakurai.Paper deals with the function of rectangular bladelets produced in experimental studies. The function of the bladelets produced experimentally was compared with that of a similar flint inventory discovered at the Katra I settlement. The experimental studies were carried out in the traceological laboratory at Klaipėda University. The functional dependence of the laboratory-produced flint blades and artefacts found at the Katra I settlement (in the Varėna district) were established with an Olympus SZX16 microscope. The experimental items were used in contact with dry reeds (Phragmites). It was established that the functions of the laboratory-produced blades and the ones discovered at the Katra I settlement coincided: most of the artefacts from the Mesolithic and Neolithic periods from the Katra I settlement were used for reed cutting