Straipsnyje aprašoma Daugpilio pietinių apylinkių šnekta. Kalbamoji šnekta yra lietuvių etninio ploto vilniškių tarmės tęsinys už Lietuvos Respublikos sienos. Lietuvių šnekta, kuria šnekama Daugpilio pietinėse apylinkėse, turi šešias ilgąsias (i·, u·, ė·, o·, e·, a·) ir penkias trumpąsias balsių fonemas. Su gretimomis Latvijos lietuvių vilniškių Uodegėnų, Ciskodo šnektomis Daugpilio lietuvius sieja dzūkavimas, puntininkavimas, balsio ė dvibalsinimas, o atskiria kirčiuotų balsių ė, o tarimas. Kaip ir Ciskodo šnektoje, priebalsiai t', d' prieš i tipo balsius verčiami c', dz' labai retai. Pagal priebalsių kietinimą šnektoje yra keturios priebalsių grupės: 1) priebalsis l yra kietinamas sistemingai, 2) maždaug pusėje atvejų kietinami priebalsia...
Straipsnyje analizuojamos lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių akustinės ir artikuliacinės s...
Taip būtų buvę galima pavadinti šį trijų Lietuvos muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauska...
Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių pavardžių slavinizmo procesas, užfiksuotas „Germaninės Romos katal...
Straipsnyje analizuojama dabartinės lietuvių bendrinės kalbos triskiemenių žodžių kirčiuotų ir nekir...
Straipsnyje aptariamos lietuvių kalbos fonemos, jų variantai ir fonemų junginiai. Lietuvių kalboje y...
Straipsnyje tiriama, kaip senieji lietuvių dvikamieniai vardai trumpinami šnekamojoje kalboje, kokie...
Išsamus kelionių vadovas po istorinio Medininkų regiono pietinę dalį – Šilalės rajono Laukuvos apyli...
Monografijoje nagrinėjamos pavardės, kurios atsirado iš lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių tru...
Straipsnyje aptariama Kraslavos rajono senbuvių lietuvių Uodegėnų šnekta ir XIX a. atsikėlėlių Indri...
Straipsnyje aprašoma lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė. Kirčiuotų balsių trukmės ...
Reikiamybės dalyviui lietuvių kalbos gramatikose skiriama nedaug dėmesio. Paprastai jis trumpai pami...
Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo įvairavimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose...
Straipsnyje aprašomi Šakių šnektos, priklausančios vakarų aukštaičių kauniškių patarmei, aukštutinių...
Nuoseklių instrumentinių bendrinės lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės tyr...
Straipsnyje lyginamos šiaurės žemaičių ir šiaurės panevėžiškių dvibalsių priegaidės. Tai, kad šiaurė...
Straipsnyje analizuojamos lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių akustinės ir artikuliacinės s...
Taip būtų buvę galima pavadinti šį trijų Lietuvos muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauska...
Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių pavardžių slavinizmo procesas, užfiksuotas „Germaninės Romos katal...
Straipsnyje analizuojama dabartinės lietuvių bendrinės kalbos triskiemenių žodžių kirčiuotų ir nekir...
Straipsnyje aptariamos lietuvių kalbos fonemos, jų variantai ir fonemų junginiai. Lietuvių kalboje y...
Straipsnyje tiriama, kaip senieji lietuvių dvikamieniai vardai trumpinami šnekamojoje kalboje, kokie...
Išsamus kelionių vadovas po istorinio Medininkų regiono pietinę dalį – Šilalės rajono Laukuvos apyli...
Monografijoje nagrinėjamos pavardės, kurios atsirado iš lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių tru...
Straipsnyje aptariama Kraslavos rajono senbuvių lietuvių Uodegėnų šnekta ir XIX a. atsikėlėlių Indri...
Straipsnyje aprašoma lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė. Kirčiuotų balsių trukmės ...
Reikiamybės dalyviui lietuvių kalbos gramatikose skiriama nedaug dėmesio. Paprastai jis trumpai pami...
Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo įvairavimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose...
Straipsnyje aprašomi Šakių šnektos, priklausančios vakarų aukštaičių kauniškių patarmei, aukštutinių...
Nuoseklių instrumentinių bendrinės lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės tyr...
Straipsnyje lyginamos šiaurės žemaičių ir šiaurės panevėžiškių dvibalsių priegaidės. Tai, kad šiaurė...
Straipsnyje analizuojamos lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių akustinės ir artikuliacinės s...
Taip būtų buvę galima pavadinti šį trijų Lietuvos muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauska...
Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių pavardžių slavinizmo procesas, užfiksuotas „Germaninės Romos katal...