Dvibalsių priegaidės: šiaurės žemaičiai ir šiaurės panevėžiškiai

Straipsnyje lyginamos šiaurės žemaičių ir šiaurės panevėžiškių dvibalsių priegaidės. Tai, kad šiaurės žemaičiai priegaidės taria kitaip negu rytų aukštaičiai, pastebi kiekvienas dialektologas, bet objektyviau apibūdinti tą skirtingumą įmanoma tik atliekant eksperimentus. Tyrimui pasirinktos šiaurės panevėžiškių ir šiaurės žemaičių telšiškių tarmės. Abi tarmės priegaidžių atžvilgiu pakankamai gerai atstovauja atitinkamiems tarmių būriams, tad išvados gali būti apibendrintos visiems rytų aukštaičiams ir šiaurės žemaičiams. Kadangi daugumas rytų aukštaičių vienabalsių (ir vienafonemių dvibalsių ie, no) priegaidės skiria prastokai, eksperimentuota tiktai su dvifonemiais dvibalsiais ai ir au, tariamais žodžio viduryje arba žodžio gale. Tyrimas leidžia kalbėti apie dvi skirtingas lietuvių kalbos priegaidžių sistemas ne tik fonologijos, bet ir grynosios fonetikos atžvilgiu. Svarbiausias skiriamasis žemaičių tarmės priegaidžių sistemos bruožas yra cirkumflekso žymėtumas ir cirkumflekso nežymėtumas - aukštaičių tarmėje ir bendrinėje kalboje šis santykis diametraliai priešingas. Žemaičių tarmėje tokius priegaidžių santykius įrodo tai, kad čia priegaidės gali laisvai kontrastuoti pirminėse galūnėse ir pokirtinėse priegaidžių neutralizacijos pozicijose archiprozodemai atstovauja akūtas. Be to, kalbėjimo sraute akūtas čia dažnesnis už cirkumfleksą. Aukštaičiuose (tarp jų ir šiaurės panevėžiškių) priegaidžių santykiai tokie pat kaip bendrinėje kalboje.In the North Panevėžiškiai and North Žemaičiai dialects the contrast of acute (sharp, falling syllable intonation) and circumflex (smooth, rising intonation) is realised by distinctly different acoustic features. In a diphthongal syllable the main difference of the North Panevėžiškiai intonations concerns the pronunciation of the first component of the diphthong: this component is strongly reduced (almost diffuse) in the circumflex syllables and nearly coincides with the corresponding monophthong in the acute syllables. The variations of the pure prosodic features may be estimated as negligible. In contrast to this, the North Žemaičiai syllable intonations are purely prosodic phenomena. The acute in this dialect can be interpreted as a whole consisting of abruptly falling fundamental frequency (tone) and intensity (energy); the frequency and intensity of the circumflex syllables change (rise and descend) rather gradually