Rusijos įvaizdis lietuviškuose istorijos vadovėliuose

Ir XIX, ir XX a. lietuviams aktualiausia atrodė rašyti pačius istorijos vadovėlius, o ne juos kritiškai analizuoti. Tačiau laikai keičiasi, informacijos amžiuje edukacinės medžiagos tiek daug, kad be jos analizės ir atrankos neišsiversi. Kita vertus, mokykliniai istorijos vadovėliai yra vertingas reikšmingų dalykų pažinimo šaltinis, jie rodo valstybės legitiminį pagrindą ir strategiją. Mat istorijos vadovėlis, kaip svarbiausia mokomoji priemonė, yra tarp istorijos mokslo, pedagogikos ir politikos. Dėl to, norint visapusiškai suprasti vadovėlių turinio raidą ir poveikį, į analizę būtina įtraukti ir politologinį nagrinėjimą. Tai ir daroma šiame straipsnyje. Dėmesys sutelkiamas į Rusijos įvaizdį lietuviškuose vadovėliuose. Toks tyrimo aspektas pasirinktas neatsitiktinai - Lietuva daugiau kaip šimtą metų išbuvo carinės Rusijos sudėtyje, o XX a. beveik pusę šimtmečio buvo inkorporuota į Sovietų Sąjungą. Kokį Rusijos įvaizdį dabar susidaro mūsų moksleiviai? Straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai platesniame visuomeninės politinės raidos kontekste.Both in the 19th and in the 20th century Lithuanians were more concerned with writing history books rather than analyzing them critically. However times change and in the age of information there is so much information that one cannot possibly manage without selection and analysis of the information. On the other hand, the school history books are a valuable source of cognition of significant subjects, since they show the legitimate grounds and strategy of the state. The history book, being the most important learning resource, is also a source of the science of history, pedagogics and politics. Due to that, in order to be able to understand the development and influence of the content of history books, the examination in terms of political sciences also must be included into the analysis, which is the objective of the article. The attention is drawn to the image of Russia in the Lithuanian history books. The said aspect for the study was selected not coincidentally – Lithuania remained a part of Tsarist Russia for a time period longer than one hundred years and in the 20th century it was incorporated into the Soviet Union for almost fifty years. The question of the image of Russia, shaped by today’s school students of Lithuania is raised. The article provides the results of the study in a broader context of the political development of the society