Theories on play in independent Lithuania on 1918-1940

Straipsnyje nagrinėjami Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940 m.) sukurti žaidimo, kaip visavertės asmenybės ugdymo priemonės, teoriniai pagrindai, aktualinama lietuvių liaudies žaidimų ugdomoji reikšmė ikimokyklinio amžiaus vaiko gyvenime. Nepriklausomoje Lietuvoje, kuriantis ikimokyklinių įstaigų sistemai ir ikimokyklinio auklėjimo pedagogikai, susidomėta teoriniais žaidimų pagrindais bei liaudies žaidimais, tačiau tuo laikotarpiu sukaupta teorinė ir praktinė žaidimų patirtis išsamiai netyrinėta ir neįvertinta. Straipsnio tikslas - atskleisti ugdomąsias žaidimo ir žaislo funkcijas teoriniu aspektu ir auklėjamąsias liaudies žaidimo galimybes. Literatūros ir lyginamoji analizė atskleidė, kad žaisdamas vaikas patenkina prigimtinį poreikį veikti, veikdamas laisvai, spontaniškai, jis lavinasi, auklėjasi ir mokosi pažinti gyvenimą. Socialinė žaidimo funkcija yra visavertės asmenybės ugdymas: žaidimo metu atlikdami tam tikrus socialinius vaidmenis vaikai perima socialines elgesio normas, mokosi sugyventi, paklusti, vadovauti. Nors Vakarų Europos žaidimų teorijos Nepriklausomoje Lietuvoje buvo vertinamos nevienodai, jų idėjos buvo integruojamos į Lietuvos ikimokyklinio auklėjimo pedagogiką ir žaidimų teoriją, kartu jos skatino atsigręžti į savo krašte sukauptą liaudies žaidimų naudojimo patirtį. Nepriklausomoje Lietuvoje ypač svarbiais buvo laikomi fizines galias stiprinantys sportiniai žaidimai, kurie buvo populiarinami, leidžiami jų rinkiniai.The article gives a wide analysis on theory pre-school child's play and activities in Lithuania on 1918-1940. Such Lithuanians educators and psychologists as St. Balčytis, K. Dineika, O. Norušytė, J. Vabalas-Gudaitis, A. Gučas has been proved that the game is one of the important issue in education and up bringing process of the pre-school children. Play gives much more to child development than only cognitive learning