Lithuanian elementary schools (1918-1940) about the national and religious upbringing

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto IV kurso 137 studentai kraštotyrinės praktikos metu, vadovaujami V. Raudžio, apklausė 572 buvusius Lietuvos pradinių klasių mokinius, kurie mokėsi 1918-1940 metais. Etnologinis tyrimas parodė, kad tuo laiku didelis dėmesys buvo skiriamas tautiniam ugdymui. Tai atspindėjo ir valstybinę švietimo politiką. Daugelis respondentų tautinį auklėjimą sieja su doriniu (dorinį auklėjimą tikybos pamokose, klasės valandėlėse, išvykose ir kt. mini net 438 apklaustieji, t. y. 76,5%). Jiems tai yra neatsiejami dalykai. Taigi Lietuvą mokoma mylėti kartu su Dievu. Tautinis, religinis auklėjimas padėjo iškęsti sovietizaciją ir susidarius sąlygoms - atkurti Nepriklausomybę 1990 metais. Tyrimas pakartotas 1999-2001 metais. Apklausti dar 234 buvę mokiniai. Gauti atsakymai patvirtino pirmojo tyrimo pagrindines nuostatas tautinio ir religinio ugdymo klausimaisIn 1996-1997 during the local ethnographical practice with the help of 137 students (Course IV) V. Raudys, the assistant of the Pedagogical Faculty, the University of Klaipėda questioned 572 people who attended Lithuania's elementary schools in 1918-1940. The investigation showed that all the people understood what the national upbringing was. The majority of them named various ways, methods and forms for the nationality to be expressed. The analysis of ethnological investigation is given, in which the results of carried out experiments can be seen: the way ex-upbringers (1918-1940) internationalized the ideas of their own students (on the aspects of the national upbringing). The upbringing at school had the greatest influence on the pupils in forming the national consciousness. The most effective method is the lesson (especially history). The people have mentioned almost all the spheres of the national and religious upbringing which were singled out by S. Šalkauskis (Shalkauskis