Netolygaus Lietuvos regiono vystymosi vertinimas

Lietuvos regionų netolygaus ekonominio augimo problema buvo aktyviai analizuojama pastaruosius 12 metų, kuomet atsirado galimybė ją paremti statistika apskričių lygmeniu. Kokybiškai naują postūmį diskusijoms davė Lietuvos pakvietimas 1999 m. pabaigoje derėtis dėl narystės ES ir būtinybė suformuoti regioninės plėtros politiką kaip vieną iš privalomų užduočių siekiant narystės sąjungoje, tačiau dar pasigendama detalios ir ilgą laikotarpį apimančios Lietuvos regionų netolygaus ekonominio augimo tendencijų analizės leidžiančios pagrįsti vykdomos regioninės politikos efektyvumą. Straipsnyje naudojant rodiklių sistemą statistiškai įvertintas Lietuvos regionų netolygus ekonominis augimas nuo 1995 iki įstojimo į ES. Analizei naudotas statistinių rodiklių rinkinys apimantis regionų ekonomikos konvergencijos – divergencijos procesą vertinančiais rodikliais ir klasikiniais pajamų nelygybės matais. Atlikus skaičiavimus galima pateikti tokias išvadas: Lietuvoje egzistuoja absoliutinė regionų β–divergencija pagal BVP/gyv. Per visą analizuotą laikotarpį σ – divergencją atspindintis rodiklis išaugo beveik 2,5 karto, tai leidžia teigti, jog tokiu pačiu laipsniu per nepilną dešimtmetį padidėjo ir Lietuvos regionų netolygumas pagal BVP/gyv. Visi apskaičiuotieji koncentracijos rodikliai įvertina, kad regionų atotrūkis pagal BVP/gyv. laikui bėgant didėja, taigi Lietuvoje stebimas regioninės divergencijos procesas. Tarpregioniniai skirtumai, matuojami Džini koeficientu, daugeliu atveju didėjo sparčiau nei augo ekonomika: per 1995 – 2003 m. BVP išaugo 120 proc, o Džini koeficientas padidėjo 170 proc.The problem of disproportionate economic growth of Lithuanian regions was actively analyzed over the course of the last 12 years, when a possibility emerged to support it by the statistics of the county level. A qualitatively new impulse for discussions was given in the end of 1999 when Lithuania was negotiating the EU membership and a need to formulate the regional development polity as one of mandatory tasks in seeking for membership appeared, although the detailed and long period covering analysis of development trends in the regions that allows basing the effectiveness of regional policy. The article—on the basis of the system of indicators—statistically assesses inequality of economic growth of Lithuanian regions since 1995 until accession to the EU. The analysis used the collection of statistical indicators that covers the process of convergence-divergence of the regional economics and a classical income inequality measures. After calculations were made, the following conclusions could be made: In Lithuania, there is an absolute regional β–divergence according to GDP/resident. Over the entire analysis period, σ–divergence reflecting indicator increased by almost 2.5 times, which allows suggesting that over a partial decade inequality between Lithuanian regions according to GDP/resident increased. All calculated concentration indicators measure that regional gap according to GDP/resident was increasing in time, thus the regional divergence process was observed in Lithuania. Interregional differences—which are measured by the Gini coefficient—in most cases increased more rapidly than economics: over the period of 1995-2003, the GDP increased by 120 percent and the Gini coefficient increased by 170 percent