Regionų netolygaus vystymosi vertinimo metodas

Regionų vystymosi procesus vertinantys rodikliai yra susiję su daugeliu tarpusavyje susijusių veiksnių. Norint tinkamai įvertinti regionų vystosi darnios ar nedarnios veiklos požymius, reikia nagrinėti tokius gana sudėtingus savo struktūra veiksnius kaip ekonominis augimas, užimtumo ir darbo vietų santykis, gerovės ir gyvenimo kokybės kaita, regiono gyventojų sveikatos būklės pokyčiai ir kita. Norint rasti tinkamą regioninių skirtumų atpažinimo ir vertinimo sistemą, reikia spręsti gana sudėtingus rodiklių sąveikos, restruktūrizavimo ir plėtros procesų analizės uždavinius. Kadangi regioninio vystymosi procesų kaita nagrinėjamu laikotarpiu gana sparti, atsiranda nauji santykiai, kurie mus įpareigoja analizuoti veiksnius, darančius įtaką ir ekonominės krizės laikotarpiu. Nagrinėtina įtaka naujai atsirandančių santykių kaitai ir ekonominiam vystymuisi. Straipsnyje aptariami metodai, leidžiantys įvertinti regioninio vystymosi netolygumų mastą. Autoriai siūlo taikyti regionų vertinimo metodą, grindžiamą besivystančių regionų trijų lygių skirtumų lyginimo metodika. Šio metodo taikymo rezultatai pateikiami vertinant Lietuvos apskričių vystymosi procesus. Vertinant regionų plėtros procesus taikomos priemonės grindžiamos empiriniais ir dinaminiais daugiakriteriais statistiniais komponentais. Vystymosi netolygumai yra atpažįstami iš statistinių duomenų įvertinimų, taikant tam tikras ekonometrinius metodus. Analizuojami pajamų, tenkančių vienam gyventojui, pokyčiai, jų struktūra, darbo našumo ir užimtumo lygis. Siūlomas metodas, naudojant Lietuvos regionų statistinius duomenis ir pajamų augimo, darbo našumo atotrūkio didėjimo, techninės pažangos rodiklius leidžia vertinti regionų vystymosi netolygumo lygį. Straipsnyje apžvelgiami užsienio investicijų, kapitalo pritraukimo faktoriai, darbo santykį, darbo našumą analizuojantys ekonometriniai modeliai.[...]The indicators for the evaluation of regional development processes are influenced by a great number of interrelated factors. While investigating sustainable or unsustainable growth, the relation between employment and workplaces, the alternation of the quality of life and the status of health, etc. must be taken into consideration. It is quite complicated to find an appropriate evaluation mechanism for the recognition of regional inequalities. As the alternation of the processes of restructuring and development is quite fast, new relationships, which are observed in the period of the contemporary crisis, influence new types of the consequences of economic development as well as the methods for its evaluation. The paper aims to assess the extent of regional inequalities by using an approach to the evaluation of some differences among developing regional areas based on the NUTS 3 level. The results of the application of the mentioned methodology are demonstrated by evaluating the processes of regional development in Lithuania. The application of the state-of-the-art scientific methods and tools allows to provide empirical evidence regarding the dynamic processes of regional development. The evaluation of statistical data allows to recognize the inequalities; econometric methods are used for the analysis of the changes of per capita incomes and their basic components as well as the level of labour productivity and employment rate. The proposed approach allows to evaluate the levels of inequality, especially by using the statistical data regarding the income growth in the Lithuanian regions, and the rise of labour productivity gap. Econometric models used to analyse the impact of the capital/labour ratio on labour productivity are discussed in the paper. Calculated technical progress parameters show that annual growth of technical progress is, in fact, the highest in leading regions with strong economies of agglomeration and technological development and that the Lithuanian regional policy is relatively ineffective in raising technological progress growt