Historical tradition and the challenges of modern history

Straipsnyje nagrinėjama istorinės sąmonės raida ir pokyčiai 20 amžiuje. 1988 m. Sąjūdžio pradėtas lietuvių tautos laisvinimo procesas atmetė sovietines istoriografijos klišes ir kuriam laikui atgaivino prieškario Lietuvos „šapokinės“ istorijos sampratą. Globalizacijos ir eurointegracijos procesai iškėlė naujas, anksčiau mažiau tyrinėtas, istorines temas ir įvykius: holokaustą Lietuvoje, pokario partizanų rezistenciją, sovietinio laikmečio valdymo ypatumus. Kūrėsi naujos istorinės kryptys: liberalioji, katalikiškoji. Straipsnio autorius pažymi, kad Lietuvos istoriografija pasiekė gana brandų lygį, dažnai vykstančios mokslinės diskusijos tarp Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų liudija apie istorijos mokslo kokybinius pokyčius nepriklausomoje Lietuvoje.The article investigates the development of and changes in historical conscience in the 20th century. The process of liberation of the Lithuanian nation started by Sąjūdis in 1988 rejected clichés of soviet historiography and revived the conception of pre-war history of Lithuania propagated by Šapoka. Processes of globalisation and Euro integration offered new earlier little investigated themes, historical themes and events: the Holocaust in Lithuania, post-war resistance of partisans, and peculiarities of governance of the soviet times. New historical directions were being created: liberal and Catholic. The author of the article notes that Lithuania’s historiography reached a rather mature level, scientific discussions that are often held between scientists of Lithuania and other countries testify to changes in science of history in independent Lithuania