Parents as educators for autonomy development of children with disabilities

Tyrime analizuojamos tėvų vidinės darnos jausmo sąsajos su tuo, kaip tėvai skatina savo neįgalių vaikų autonomiją. A. Antonovskio darnos jausmo sąvoka pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio tyrimuose, nagrinėjančiuose, kaip tėvai prisitaiko prie savo vaikų negalių. Šiame tyrime tėvų darnos jausmas suprantamas kaip ugdymo potencialas skatinant tokių vaikų autonomiją. Remiamasi idėja, kad priklausomai nuo tėvų darnos jausmo šeimas galima grupuoti į tipus, kurie lemia individualias šeimos galimybes skatinant vaikų autonomiją. Tyrime dalyvavo iš viso 1043 šeimos. Renkant empirinę informaciją derintas kokybinis (interviu) bei kiekybinis (klausimynas) metodai. Standartizuota apklausa buvo atlikta naudojant A. Antonovskio 29 teiginių darnos jausmo skalę (orientacijos į gyvenimą) bei demografinę anketą. Su tėvais buvo atlikti pusiau struktūruoti individualūs interviu. Kiekybinių duomenų analizei naudotas Statistinis paketas socialiniams mokslams (SPSS) 11.0., o norint apdoroti kokybinę informaciją, pasirinkta turinio analizė. Empirinių duomenų interpretacijai taikytas naratyvinis metodas. Išvados: tėvų diskursas apie vaikų autonomiją remiasi "idealiu vaiku" ar "abstrakčiu vaiku", kol jie "kuria autonomijos neįgaliam vaikui projektą". Darnos jausmo skalės rezultatai nurodo, kaip tėvai prisitaiko prie vaiko negalės. Skalės rezultatai gali būti vertinami kaip rodiklis, kuris leidžia atskirti šeimos tipus, kuriose yra skirtingas vaikų autonomijos skatinimas. Tėvų darnos jausmas reikšmingai skiriasi tarp šeimų, kurios augina negalę turinčius ir sveikus vaikus. Daroma išvada, kad tėvų darnos jausmas yra reikšmingai susijęs su vaiko turima negale.This study discusses the relationship between parents' sense of coherence and how parents foster their disabled children's autonomy. A. Antonovsky's concept of sense of coherence (SOC) has, during recent years, gained increased attention in researches that discuss the ways parents adjust to their child's disability. In our study, parents' sense of coherence we consider as an educational potential for fostering autonomy for their disabled children. We assume that different types of families according to parental sense of coherence imply for individual families possibilities of parents' fostering of autonomy for their disabled children. Methods: Qualitative (interview) and quantitative (questionnaire) methods were used to collect empirical information. The standardized survey has been conducted using A. Antonovsky's original 29-item sense of coherence scale (Orientation to Life). The semi structured individual interviews have been conducted with parents. Data analysis: We used Statistical Package for Social Sciences - 11.0 to analyse the data of quantitative research. The content analysis was carried out to process the information of the qualitative research. The narrative method was used for empirical data interpretation. Conclusion: Parents' discourse of child's autonomy is based on the "ideal child", or "abstract child" while they "make a project" of autonomy for a disabled child. Parents' types according to SOC scores indicate the way parents adjust to their child's disability. Furthermore, this imply for individual parents' pedagogical self-realization in fostering their child's autonomy