Pirmąją Punsko bažnyčią savo iniciatyva ir lėšomis pastatė Merkinės, Lazdijų ir Seivų girių valdytojas Stanislovas Zalivskis. Ji yra minima karaliaus Žygimanto III pirmajame (1597 m. spalio 27 d.) dokumente, taigi pastatyta ne vėliau kaip 1597 m. Pirmoji Punsko šventovė stovėjo ant kalvos, ko gero, dabartinės bažnyčios teritorijoje. Bažnyčios sklypas iš šiaurės siekė kelią į Krzywesioło, iš pietų tęsėsi iki Punsko ežero, iš vakarų – iki upelio, įtekančio į ežerą, iš priešingos pusės – ties keliu į Ožkinių kaimą. Bažnyčia buvo konsekruota šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų vardu. Punsko parapijos įkūrėjo S. Zalivskio 1606 m. kovo 1 d. užrašyme Punsko bažnyčiai minima Punsko klebono Mikalojaus Ušinskio pava...
Keturių Prūsijos (Kulmo, Pomezanijos, Sembos bei Varmės) vyskupysčių sinodų aktų pagrindu autorius t...
Baltų gentys palyginti vėlai, tik XII a. pab.-XIII a. I pusėje, artimiau susipažino su krikščionybe ...
Iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. Jo savininkas vyskupas Jo...
Pirmąją bažnyčią Užventyje pastatė ir įrengė XVII a. pačioje pradžioje ar net XVI a. pabaigoje LDK i...
1608 m. Žygaičiuose pastatyta koplyčia, kuri 1785 m. perstatyta į nedidelę medinę bažnyčią. Pastaros...
Tauragės rajono šiaurėje, Vaitimėnų kaime esanti nedidelė medinė paprastų formų bažnytėlė statyta XX...
1597 metų spalio 27 dieną karaliaus Žygimanto III dekretu buvo įsteigta Punsko parapija. Tai svarbus...
XV–XVI a. sandūroje Lietuva – iš išorės stebėtinai dievobaiminga šalis, kurioje gausėjo bajorų ir ba...
Istorikai Žemaičių Krikšto temą yra nagrinėję daugybę kartų. Tačiau su ja susiję šaltiniai yra negau...
Šiaurės Lietuvoje ir kituose regionuose statyti bažnyčias pastaruoju laiku skatino kelios aplinkybės...
Gruzdžių filija ar koplyčia veikė 1672 m. Tai patvirtina karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio žemi...
Žinoma, kad apie 1766 m. Kiaunorių dvare buvo pastatyta koplyčia. Pirmasis statinys, kaip ir kiti dv...
1923 m. Drujoje (Vakarų Baltarusija) įkurta Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų vienuolija, Dievo...
Kunigo Pijaus Brazausko (1905–1990) indėlis puošiant Užnemunės bažnyčias tiriamas menininko kūrybinė...
Lietuvos kalvarijų Kryžiaus keliai priklauso prie Katalikų Bažnyčios liturgijos Pridedamųjų pamaldų ...
Keturių Prūsijos (Kulmo, Pomezanijos, Sembos bei Varmės) vyskupysčių sinodų aktų pagrindu autorius t...
Baltų gentys palyginti vėlai, tik XII a. pab.-XIII a. I pusėje, artimiau susipažino su krikščionybe ...
Iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. Jo savininkas vyskupas Jo...
Pirmąją bažnyčią Užventyje pastatė ir įrengė XVII a. pačioje pradžioje ar net XVI a. pabaigoje LDK i...
1608 m. Žygaičiuose pastatyta koplyčia, kuri 1785 m. perstatyta į nedidelę medinę bažnyčią. Pastaros...
Tauragės rajono šiaurėje, Vaitimėnų kaime esanti nedidelė medinė paprastų formų bažnytėlė statyta XX...
1597 metų spalio 27 dieną karaliaus Žygimanto III dekretu buvo įsteigta Punsko parapija. Tai svarbus...
XV–XVI a. sandūroje Lietuva – iš išorės stebėtinai dievobaiminga šalis, kurioje gausėjo bajorų ir ba...
Istorikai Žemaičių Krikšto temą yra nagrinėję daugybę kartų. Tačiau su ja susiję šaltiniai yra negau...
Šiaurės Lietuvoje ir kituose regionuose statyti bažnyčias pastaruoju laiku skatino kelios aplinkybės...
Gruzdžių filija ar koplyčia veikė 1672 m. Tai patvirtina karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio žemi...
Žinoma, kad apie 1766 m. Kiaunorių dvare buvo pastatyta koplyčia. Pirmasis statinys, kaip ir kiti dv...
1923 m. Drujoje (Vakarų Baltarusija) įkurta Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų vienuolija, Dievo...
Kunigo Pijaus Brazausko (1905–1990) indėlis puošiant Užnemunės bažnyčias tiriamas menininko kūrybinė...
Lietuvos kalvarijų Kryžiaus keliai priklauso prie Katalikų Bažnyčios liturgijos Pridedamųjų pamaldų ...
Keturių Prūsijos (Kulmo, Pomezanijos, Sembos bei Varmės) vyskupysčių sinodų aktų pagrindu autorius t...
Baltų gentys palyginti vėlai, tik XII a. pab.-XIII a. I pusėje, artimiau susipažino su krikščionybe ...
Iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. Jo savininkas vyskupas Jo...