Sąjūdis. Siekis atkurti nepriklausomybę

Remiantis jau publikuotais lietuvių istorikų darbais glaustai chronologiniu principu aptariama 1988 m. susikūrusio Sąjūdžio ištakos, veikla ir vaidmuo kelyje į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 d. 1988 m. birželio 3 d. įkurto Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įtaką sparčiai augo. 1988 m. spalio 22 d. prasidėjusiame Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime jo 1127 delegatai atstovavo 180 tūkst. Sąjūdžio narių. Iš pradžių apsiskelbęs reformistine organizacija, nekonfrontuojančia su sovietų valdžia, o palaikantis M. Gorbačiovo inicijuotą pertvarkos politiką, ypač nuo 1989 m. Sąjūdis vis labiau reiškė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekį. Tai reiškė, kad Sąjūdis peržengė pertvarkos rėmus, atsisakė socializmo reformavimo idėjos išliekant SSRS sudėtyje. Kartu pasisakyta už parlamentinį kelią siekiant visiškos Lietuvos nepriklausomybės. Sąjūdžio politinį svorį atspindėjo pertvarkos ir demokratizacijos sąlygomis vykusių rinkimų rezultatai. Rinkimuose į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą 1989 m. iš 58 deputatų nuo Lietuvos 36 buvo išrinkti tie, kuriuos rėmė Sąjūdis. 1990 m. rinkimuose į LSSR Aukščiausiąją Tarybą jau po pirmojo turo Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 72 vietas iš 90, o vėliau dar sustiprino savo pozicijas. Užsitikrinus daugumą nepriklausomybės šalininkams 1990 m. kovo 11 d. 124 deputatų balsais, nė vienam nebalsavus prieš, buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas