Attitude of seimas towards social welfare of soldiers 1920-1939

Straipsnyje analizuojama Lietuvos kariuomenės karių socialinė padėtis Steigiamojo Seimo, taip pat II ir IV Seimų darbo laikotarpiu. 1922 m. ir 1925 m. buvo priimti šiai žmonių kategorijai svarbūs įstatymai. Steigiamasis Seimas, besibaigiant kadencijai, 1922 m. rugpjūčio 10 d. priėmė Netekusiems sveikatos kariams, jų šeimoms, taip pat žuvusiųjų karių šeimoms pensijų įstatymą, kuris galiojo iki 1925 m. II Seimas patobulino buvusįjį ir priėmė Karių pensijų įstatymą, vėliau 1935 m. jis buvo papildytas. 1930 m. priimtas Karo invalidų pensijų įstatymas, kuris aprūpino pensijomis Pirmojo pasaulinio karo (rusų kariuomenės) karo invalidus, 1935 metais padaryti jo pakeitimai. Visi minėti teisės aktai galiojo iki 1940 metų. Lietuvos karo invalidai ilgai laukė šių įstatymų. Todėl, iki buvo sukurta įstatymų bazė, invalidais rūpinosi Krašto apsaugos ministerijos 1921 m. įkurtas Karo invalidams šelpti komitetas (pradžioje Laikinasis karo invalidams šelpti komitetas). Patys karo invalidai buvo aktyvūs ir gynė savo teises į orų gyvenimą. 1923 m. jie įkūrė dvi organizacijas: Karo invalidų vyčių broliją ir Karo invalidų sąjungą. Šios organizacijos teikė prašymus Seimui ir Vyriausybei dėl sunkios jų socialinės padėties, nes daugelis Nepriklausomybės kovų invalidų neturėjo jokių socialinių garantijų trejus metus, Pirmojo pasaulinio karo (rusų kariuomenės) invalidai – iki 1930 m., o gyventi reikėjo. Ne vienas jų tapo elgeta ar net iš nevilties nusižudė.The paper analyses social conditions of the Lithuanian army soldiers during the period of the operation of the Constituent Seimas, the 2nd and the 4th Seimas. Between 1922 and 1925 the important laws for that group of people were adopted. On August 10, 1922, the Constituent Seimas at the end of its term of office passed the law „On the military retirement benefits for the sick soldiers and their family members as well as the families of the killed soldiers“, which remained in force until the year 1925. The 2nd Seimas modified the former law and passed the law ‘On the military retirement benefits’ which provided benefits for the disabled of the World War I. Its ammendments were made in 1935. These laws were in force until the year 1940. The Lithuanian war disabled welcomed that law, because before the legal basis was adopted, they were supported by the Provisional Committee in charge of the aid for the war disabled, established in 1921 by the Ministry of Defense. The disabled themselves were very active to defend their rights for decent living conditions. In 1923 they set up two organizations, i.e. the Vyčiai Brotherhood of the War Disabled and the Union of the War Disabled. They applied to the Seimas and the Government on their social conditions, because many of the invalids of the Independence wars and war disabled of the World War I did not have any social guarantees for three years and their situation was difficult. Some of them became beggars or even committed suicide