Social security in Kaunas (1918–1940)

Šio tyrimo tikslas yra išnagrinėti socialinės apsaugos sistemos veikimą Kaune 1918–1940 m. ir nustatyti kaip joje funkcionavo trys ją sudarę dėmenys: valstybinis, savivaldybės bei visuomeninis (labdaringų organizacijų ir draugijų). Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo įvestas draudimas ligos atveju bei draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Pensijų socialinis draudimas buvo numatytas tik tam tikroms gyventojų grupėms (pvz., karininkams, valstybės tarnautojams). Nors aptariamu laikotarpiu buvo priimta ganėtinai daug socialinės apsaugos sferą reglamentavusių įstatymų, tačiau jie buvo tik daliniai, orientuoti į tam tikras visuomenės grupes. Universalios, apimančios visus visuomenės sluoksnius teisinės bazės stoka laikytina vienu pagrindiniu 1918–1940 m. Lietuvos socialinės apsaugos sistemos trūkumu. Pagal tuomet galiojusią teisinę bazę varguomenės globa buvo savivaldybių kompetencijoje. 1919 m. Kauno miesto savivaldybėje buvo įsteigtas Socialinės apsaugos skyrius, kuris rūpinosi socialinės paramos teikimu miesto varguomenei. Pagrindinis Kauno mieste socialinės globos sferą reglamentavęs dokumentas buvo vadinamasis Globos statutas (jo pavadinimai nagrinėjamu laikotarpiu kito). 1919–1934 m. Kauno mieste buvo decentralizuota varguomenės globos sistema, paremta rajoninių šalpos komitetų veikla. Po 1934 m. socialinės paramos teikimas buvo sukoncentruotas Kauno miesto savivaldybės Socialinės apsaugos skyriaus veikloje, tarpininkauti tarp savivaldybės institucijų ir varguomenės buvo įvestos kuratorių pareigybės. Nagrinėjamu laikotarpiu Kauno mieste veikė keliasdešimt socialinės globos sferoje dirbusių visuomeninių organizacijų ir draugijų. Pastarosios išlaikė daugumą mieste buvusių socialinės globos įstaigų (senelių (neįgaliųjų), vaikų prieglaudų ir kt.). Už juose išlaikomus Kauno miesto gyventojus miesto savivaldybė teikė dotacijas. 1918–1940 m. Kauno miesto varguomenei buvo teikiamos įvairios socialinės paramos formos. Bedarbiams aprūpinti darbu buvo organizuojami viešieji darbai (dažniausiai buvo vykdomi šaltuoju metų laiku), mieste veikusi darbo birža palengvindavo darbo paieškas. Socialinio būsto funkciją atliko pigių butų kolonijos, trumpalaikis apgyvendinimas nakties metu buvo teikiamas nakvynės namuose. Miesto varguomenė 1919–1934 m. buvo maitinama municipalinėse valgyklose, vėliau – privačių draugijų valgyklose. Taip pat buvo teikiamos menkos piniginės bei natūrinės pašalpos (drabužiais, audiniais, malkomis ir kt.).The purpose of this study is to analyze the system of the social security in Kaunas in 1918–1940. It seeks to indentify how functioned three components (the state, the municipality and the public (charitable organizations and associations)) of which the social security was comprised. The sickness insurance and accidents insurance were introduced during the First Republik of Lithuania. The pension insurance has been provided only for certain social groups (eg. officers, civil servants,). Even though there have been enacted quite a lot of laws of the social sphere in this term, but they were only partial, oriented to the specific social groups. The lack of universal, covering all segments of the society legal basis is considered as one of the main imperfection of the system of the social security of Lithuania in 1918–1940. According to the acting legal basis, the care of pore was appointed to the range of the municipalities. The Social Security Department was established in the Kaunas City Municipality in 1919. The range of its activity was the care and social support of the poor people in Kaunas. The main document which regulated the sphere of the social care was a so-called “poor-care statute”. In 1919–1934 in Kaunas the poor-care system was decentralized, based on the district relief committees. After 1934 the social care was concentrated in the range of The Social Security Department of Kaunas City Municipality. The incumbency of tutors was introduced to mediate between local authorities and the poor. During the meaning period dozens of the social welfare organizations and the associations were in Kaunas. These organizations kept the majority of the institutions of the social care (rest-homes, children's home, etc.). The Kaunas City Municipality was subsidizing these organizations which patronised the residents of Kaunas. In 1918–1940 in Kaunas the underclass was provided for various forms of the social assistance. The public works were organized to provide labour for the unemployed people. The jobcentre helped to find a labour. The cheap blocks of flats were performing the function of the social housing. A short-term accommodation during the night was provided by the common lodging-house. In 1919–1934 the underclass has been feeding in the municipal canteens, afterwards – in the canteens of the private associations. The cash and the material allowances (clothes, drapery, wood ant etc.) were also being afforded.Vytauto Didžiojo universiteta