Donelaitis und Tielo - zwei Beispiele von Koexistenz der Literaturen in Ostpreussen

Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas K. Donelaičio kūrybos recepcijai vokiečių kultūroje. Autorė aiškinasi klausimą, kodėl „Metai“ parašyti lietuviškai, kodėl K. Donelaitis savo lietuviškai parašytų „Metų“ neskelbė. Pažymima, kad pirmasis „Metų“ vertėjas buvo Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmajame „Metų“ leidime esanti L. Rėzos pratarmė yra ir pirmasis mokslinis straipsnis apie lietuvių literatūrą. Jame L. Rėza vertina „Metus“ kaip pasaulinės kultūros lobį dėl didingų idėjų ir kalbos grožio.Tačiau pažymima, kad šis pirmasis „Metų“ leidimas turėjo esminių trūkumų: L. Rėza išmetė 16 procentų eilučių, iškreipė kai kurių personažų vardus, o tam tikros scenos vertėjui pasirodė tokios vulgarios, kad jis tiesiog jas praleido. Pažymimi vėlesni K. Donelaičio vertimai: H. F. Nesselmanno, L. Passarge‘o, H. Buddensiego. Autorė palygina kai kurias šių vertėjų skirtingai pateiktas K. Donelaičio „Metų“ vietas, tačiau išsamiau vertimo skirtunų neanalizuoja. Taip pat pažymima, kad K. Donelaičio „Metai“ išversti į rusų, lenkų, čekų, baltarusių, latvių, englų, gruzinų, vengrų ir esperanto kalbas, o UNESCO K. Donelaitį yra įtraukusi į 340 geriausių Europos rašytojų nuo antikos iki 1940 metų sąrašą. Pabrėžiama, kad K. Donelaitis tapo J. Bobrowskio romano „Lietuviški fortepijonai“ veikėju. Atkreipiamas dėmesys, kad ne tik K. Donelaičio kūryba, bet ir lietuviškas folkloras darė įtaką kai kuriems vokiečių rašytojams, pvz., A.K.Th. Tielo, kurio eilėraščio pagrindas yra sena lietuvių liaudies daina.The paper focuses on the reception of the works of K. Donelaitis in German culture. The author analyses the issue why “Metai” [The Seasons] was written in Lithuanian and why Donelaitis did not publish this Lithuanian work. The first translator of “Metai” was Ludwig Rhesa, the Professor at Königsberg University. The preface by Rhesa in the first edition of “Metai” is also the first scientific article about Lithuanian literature. In his article, Rhesa appreciates “Metai” as the asset of global culture for its majestic ideas and the beauty of language. However, the first edition had essential drawbacks: Rhesa deleted 16% of lines, distorted the names of some characters and skipped certain episodes that seemed vulgar to him. Subsequent translations of Donelaitis’ work are mentioned with reference to H. F. Nesselmann, L. Passarge, H. Buddensieg. The author compares certain places of “Metai” conveyed differently by these translators, yet she does not analyse these differences in greater detail. “Metai” by Donelaitis was also translated into Russian, Polish, Czech, Belarusian, Latvian, English, Georgian, Hungarian and Esperanto, and UNESCO included Donelaitis on the list of 340 best European writers from Classical Antiquity until 1940. Donelaitis became the character of J. Bobrowski’s novel “Lietuviški fortepijonai” [Lithuanian Pianos]. It should be noted that not only the works of Donelaitis, but also Lithuanian folklore exerted influence on certain German writers, e.g. A. K. Th. Tielo, whose poem is based on the old Lithuanian folk song