Rhetoric of violence against voiceless minorities: analysis of press reports on the Roma in Lithuania

Straipsnyje analizuojamas romų vaizdinys ir vyraujančios romų reprezentacijos Lietuvos spaudos tekstuose 2005–2006 m. Šie metai pasižymėjo intensyviu informacijos apie romus srautu, todėl tekstų duomenų bazė buvo pakankama atlikti kiekybinei tekstų turinio analizei, grindžiamai mažumos grupių ir žiniasklaidos analitine perspektyva, derinama su kitomis kokybinės analizės metodologinėmis prieigomis. Remiantis anksčiau atliktų įvairių tyrimų rezultatais, kitais antriniais šaltiniais, straipsnyje aptariama konstruojamų romų vaizdinių dinamika ir tekstų turinio kaita. Straipsnio išvadose teigiama, kad dominuojanti kalbėjimo apie romus schema šią etninę grupę apibrėžia kaip ,,kitą” (dažniausiai kaip išorinį blogį, problemų šaltinį), besiskiriančią savo kultūrinėmis normomis, gyvenimo būdu ir kitais bruožais. Romai tampa apibendrinta beasmene grupe, kuri vaizduojama kaip ,,garsiai čiauškianti, rėkianti”, tačiau kartu nebylia ir nepatikima dialogo veikėja, dalyvaujančia išskirtinai neigiamoje veikloje (kriminalinė veikla, prekyba narkotikais, grėsmė saugumui, kaimynystei). Spaudos tekstuose konstruojama socialinių santykių tarp romų ir daugumos visuomenės santykių struktūra atskleidžia vyraujančią prievartos retorikąThis article analyses the reporting and portrayal of Roma, the representations examined are predominantly from articles in the Lithuanian press, in 2005–2006. These years were marked by an intensive flow of information on Roma issues and the database compiled from this information provides the author with an opportunity to apply quantitative analysis of the content of the media reports that is based on minority or media-analytical perspectives. From the evidence taken from different data sources, this article discusses dynamic and subject-matter changes of the constructed images of the Roma people. It is argued that within the dominating speech scheme, Roma are defined as an "other" group (usually as an external evil) that is distinct in its cultural norms, life style and other characteristics. Roma thus become an impersonal group that is portrayed as a "loudly chattering / loudly twittering / loudly shouting" entity – despite being considered a voiceless agent – and an unreliable part of a dialogue, which is involved in exclusively negative activities (criminal behaviour, drug-dealing, threatening to society’s security, being unreliable neighbours, etc.). The categories ascribed to Roma, and reoccurring in press reports, represent a rhetoric of violence that discloses discoursive power relations: the content of the reports is homogenous, controlled and generates recognisable definitions in social knowledge and structure of social relations that determine fear, anxiety, hostility, hatred and a high level of social distance towards Roma and transforms social interactions correspondingly. The rhetoric of violence instigates an atmosphere of fear that is reflected in the negative public attitudes towards Roma, and society constructs images that legitimate violence relations with Rom