Europos Sąjungos ir Lietuvos teismų praktika: pirminių pirkimo procedūrų ir atnaujinto varžymosi santykis

Ši mokslinė publikacija skiriama preliminariosios sutarties instituto, taikomo viešuosiuose pirkimuose, analizei. Viena vertus, šiuo straipsniu siekiama supažindinti su pagrindiniais ES ir Lietuvos teisės šaltiniais, kurie įtvirtina reikalavimus preliminariosioms sutartims. Be to, kad šiame darbe pateikiama aktualių teisės normų analizė, publikacijoje taip pat daug dėmesio skiriama ES ir nacionalinei teismų praktikai bei joje pateikiamai atitinkamų teisės normų interpretacijai ir jos vertinimui. Kita vertus, šiame darbe skiriama dėmesio teisiniam santykiui tarp pirminio viešojo pirkimo proceso, kuriuo siekiama sudaryti preliminariąją sutartį, ir atnaujinto varžymosi pagal preliminariąją sutartį, kuria atitinkamai siekiama sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atliktos mokslinės analizės pagrindu darbo autoriai priėjo prie išvados, kad atitinkamos nacionalinio viešųjų pirkimų teisės šaltinio normos galimai neatitinka ES viešųjų pirkimų direktyvų teisinio reguliavimo, nes esamas teisinis reguliavimas ir jį įgyvendinanti nacionalinė teismų praktika suponuoja, kad minėtos dvi viešųjų pirkimų proceso stadijos yra atskiros ir tarpusavyje nesąveikaujančios. Darbo autorių nuomone, tokia teisinė situacija ne tik, kaip minėta, prieštarauja ES teisiniam reguliavimui, bet ir neatitinka viešųjų pirkimų principų bei viešojo pirkimo sampratos ir jos esmės.This article analyses the concept and application of framework agreements under EU public procurement law. The article has two main aims. Firstly, the authors examine the legal norms of the Directive 2014/24EU and the Lithuanian national legislation, also examining the relevant decisions of the CJEU and the national courts. The present analysis reveals that Lithuanian public procurement law provisions possibly contradict the Directive 2014/24/EU. Namely, under Lithuanian law, the phases of the initial public tender and the subsequent mini-competition are artificially separated and detached from one another. Secondly, the article is devoted to a legal analysis of the relationship between these two stages of a single procurement procedure. The authors argue that the current Lithuanian understanding of a multi-supplier framework agreement with the mini-competition procurement process is incorrect and must be changed