Pramonės kapitalistų socialinės grupės sandara ir raida Vilniaus ir Kauno gubernijose XIX a. pab. – XX a. pr

In the late 19th and early 20th centuries, the social group of industrial capitalists was formed in the Vilna and Kovno governorates. It consisted mainly of merchants, landowners and townspeople. Somewhat fewer foreigners were among the industrialists who, owing to the favorable economic policy in the Russian Empire. Industrialists from the provinces of Vilna and Kovno were also economically active in other Russian governorates, and we can find their traces in Siberia. Industrialists were not only associated with economic interests, but their interaction was accepted and social and civic activities were carried out. Most industrial capitalists participated in the formation of various charitable and loan societies. Greater public involvement with industrialists was common in the early 20th century. Often financial capital was proportional to social capital. Due to the urban attitude towards the reforms adopted by the Russian Empire, industrialists were also actively involved in the activities of the City Duma in the cities of Vilna and Kovno governorates. They were elected members of the City Duma and had the right to participate in the elections to the City Duma and to find solutions to the problem of urban self-government. Although they themselves were not highly educated, they contributed to the founding of educational institutions, were patrons. They sacrificed for religious causes and thus consolidated their status in society. On the other hand, the big industrialists were often represented by their family members. Such a trend can be observed in the modernizing society, where the business world focuses on the person and pushes aside spiritual matters. Based on archival documents and foreign literature, this dissertation research the emergence and transformation of the social group of industrial capitalists in the late 19th and early 20th centuries in the Vilna and Kovno governorates.XIX a. pab. – XX a. pr. Vilniaus ir Kauno gubernijose pramonės kapitalistų socialinė grupė buvo besiformuojanti. Daugiausiai formavosi iš pirklių, dvarininkų ir miestiečių. Kiek mažiau pramonininkų tarpe buvo užsieniečių, kurie įsteigė fabrikus dėl taikomos jiems palankios ekonominės politikos Rusijos imperijoje. Pramonininkai iš Vilniaus ir Kauno gubernijų ekonominę veiklą vykdė ir kitose Rusijos gubernijose, jų pėdsakų aptinkame Sibire. Pramonininkus siejo ne tik ekonominiai interesai, tačiau jų tarpusavio sąveika buvo sutinkama ir vykdant visuomeninę, pilietinę veiklas. Daugiausiai pramonės kapitalistai dalyvavo steigiant įvairias labdaros, kredito draugijas. Aktyvesnis pramonininkų įsitraukimas į visuomeninę veiklą buvo sutinkamas XX a. pr. Dažnai finansinis kapitalas buvo proporcingas socialiniam kapitalui. Dėl Rusijos imperijos valdžios priimtų reformų miestų nuostatuose pramonininkai taip pat aktyviai įsitraukė į Vilniaus ir Kauno gubernijų miestų dūmų veiklas. Buvo renkami miesto dūmos nariais, taip pat turėjo teisę dalyvauti miesto dūmos rinkimuose ir sprendė miestų savivaldos problemas. Nors patys nepasižymėjo aukštu išsilavinimo procentu, tačiau prisidėjo steigiant švietimo įstaigas, dalyvavo jų veikloje, buvo mecenatai. Aukojo religiniams reikalams ir taip įtvirtino savo statusą visuomenėje. Kita vertus, didžiuosius pramonininkus dažnai atstovavo jų šeimos nariai. Tokią tendenciją galima įžvelgti dėl modernėjančios visuomenės, kurioje verslu užsiėmę asmenys visą dėmesį skyrė verslo reikalams, nustumdami į šalį dvasinius reikalus. Disertacijoje remiantis archyviniais dokumentais ir užsienio literatūra tiriama pramonės kapitalistų socialinės grupės formavimasis ir kaita XIX a. pr. – XX a. pr. Vilniaus ir Kauno gubernijose.Humanitarinių mokslų fakultetasIstorijos katedr