Building the past, forgetting the future: Is Poland a historical knowledge based society?

The article attempts to analyze the public debate in a present day Poland focused on the country's recent history and memory (or memories). The author believes that among other lines dividing Polish society, the cultural line separating opposing “communities of memory” is of special importance. The political and public life of the country is facing a paradox: the media and several political leaders view the past as the last potential platform for a national unity and a source of commonly shared values and ideas. They treat the past as the support for gaining publicity and political capital. But this past orientation causes further division and conflict since, instead of a single past, participants in the public discourse view several competing pasts. The author proposes two ideal types of historical narratives in Poland: national and civic. Turning points, the pantheon of heroes, and modes of narration are sometimes mirror images of one another. Since recently the “national” paradigm is prevalent the author believes that the new European identity (or plurality of collective identities) of Poland can be successfully built only on a civic, not a national, platform of historical narrative. Kurti praeitį, pamiršti ateitį: ar Lenkijos visuomenė grindžiama istoriniu pažinimu? Santrauka. Straipsnyje apmąstoma nūdienėje Lenkijoje vykstanti viešoji šalies istorijos ir atminties (atminčių) diskusija. Autoriaus manymu, šiandienėje lenkiškoje kultūroje atsiranda itin svarbus „atminties bendruomenių“ fenomenas. Šalies politiniame ir viešajame gyvenime iškilo tam tikras paradoksas: paskiri žiniasklaidos ir politikos atstovai praeitį supranta kaip vienintelį galimą tautinės vienybės ir tautinių vertybių pamatą ir šaltinį. Senosios tradicijos čia traktuojamos kaip galimybė siekti viešumo ir politinio kapitalo. Ši pozicija iš esmės prieštarauja kitai, kuri viešajame diskurse praeitį traktuoja kaip daugybę tarpusavyje besivaržančių praeičių. Straipsnio autorius skiria du idealius istorinių naratyvų šiuolaikinėje Lenkijoje tipus – tautinį ir pilietinį. Herojų panteonas ir tam tikri naracijos būdai neretai gali būti suprantami kaip vieni kitų veidrodiniai atspindžiai. Dabartinė „tautinė“ paradigma yra itin plačiai paplitusi, todėl, autoriaus manymu, naujojo Lenkijos europietiškojo tapatumo (ar kolektyvių tapatybių daugumos) pamatu gali tapti ne tautinis, o pilietinis istorinis naratyvas. Reikšminiai žodžiai: pilietinis švietimas, kolektyvinė atmintis, istorinė politika, socialinė atmintis, tautą formuojantis viešasis diskursas. First Published Online: 14 Oct 201