Klimato kaitos problema Europos Sąjungos darbotvarkėje: politinis diskursas ir politikos įgyvendinimas

This master thesis is set to explore the political discourse and policy implementation of climate change policies in European Union. As the issue of climate change has been on the international agenda since first scientific observations on the effects of the phenomenon discussed on First World Climate Conference in 1979, the era of climate change discourse has originated also on the political field. With growing attention to the issue worldwide, European Union has been present in the agenda setting of policy creation regarding the phenomenon quite vastly. With introduction of Sustainable Development Strategy in 1997, EU has begun its path towards creation of environment which would not threaten future generations with at the time already known consequences from climate change. Therefore, this paper is concentrated on the policies released by the EU in the field, and most importantly examines how discourse of the union is represented in the speeches of commissioners in the field of environment from the year 1999 and international media outlets, namely: “The New York Times” and “The Guardian” from the year 2009. To attain the goal of the thesis, firstly this master paper presents two main approaches to the climate change and how it is viewed and analyzed in the scientific literature. Consequently, this paper analyses the main steps in creating international climate change regime and what were the main successes and failures of it up to this day. What is more, globalization theory of international relations is used as a framework for the further analysis of reasons why and how European Union have built and executed its policies of climate change. Methods which this thesis have used to attain the final goal was mostly concentrated on two aspects. By using mixed research methods, firstly this master thesis uses qualitative scientific literature analysis of approaches relating to climate change and how the regime itself was evolving, as well as this method is used to explore the globalization theory. Secondly, by using quantitative research method, such as discourse and content analysis this paper examines main concepts relating to climate change and the frequency in usage of them in the discourse of EU leaders (European Commission and European Council Presidents). Lastly, this thesis comes to conclusion, that by voicing their fears and action towards the climate change related consequences, European Union is mostly portrayed as being one of the leaders worldwide in the field. While some concerns such as non-efficient or reluctant involvement of some member states is still present and discussed worldwide, overall political discourse and policy implementation of climate change related policies within the EU is being translated and met on the international level positivelyŠio magistro darbo tikslas yra ištirti politinį diskursą ir klimato kaitos politikos įgyvendinimą Europos Sąjungoje. Kadangi klimato kaitos klausimas buvo pradėtas nagrinėti ir įtrauktas į tarptautinę darbotvarkę nuo pirmųjų mokslinių pastebėjimų bei diskusijų apie galimus fenomeno padarinius, aptartus jau pirmojoje pasaulinėje klimato konferencijoje 1979 m., klimato kaitos diskurso era taip pat prasidėjo ir politinėje erdvėje. Skiriant vis daugiau dėmesio šiam klausimui pasaulyje, Europos Sąjunga nebuvo nuošalyje bei taip pat gana svariai prisidėjo prie šio reiškinio politikos kūrimo. 1997 m., įvedus darnaus vystymosi strategiją, ES pradėjo kurti aplinką, kuri stengtųsi nekelti pavojaus dėl tuo metu jau žinomų klimato kaitos padarinių ateities kartoms. Dėl šių priežasčių šiame darbe daugiausia dėmesio skiriama ES politikai klimato kaitos srityje ir, svarbiausia, nagrinėjama, kaip sąjungos diskursas šiuo klausimu yra perteikiamas aplinkos komisarų nuo 1999 m. bei tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse: The New York Times “ir„ The Guardian “ nuo 2009 m. Norint pasiekti darbo tikslą, pirmiausia, šiame magistro darbe pateikiami du pagrindiniai požiūriai į klimato kaitą ir tai, kaip jie yra vertinami ir analizuojami mokslinėje literatūroje. Taip pat, pirmoje darbo dalyje yra analizuojami pagrindiniai žingsniai, naudojami kuriant tarptautinį klimato kaitos režimą bei analizuojama, kokios buvo pagrindinės jo sėkmės ir nesėkmės iki šios dienos. Pirmosios dalies pabaigoje globalizacijos tarptautinių santykių teorija yra naudojama kaip pagrindas tolimesnei priežasčių analizei, aiškinančiai Europos Sąjungos klimato kaitos politikos kūrimą ir vykdymą. Norint pasiekti galutinį šio darbo tikslą, buvo naudojami keli moksliniai tyrimo metodai. Naudojant mišrius tyrimo metodus, magistro darbe pirmiausia atliekama kokybinės mokslinės literatūros analizė, susijusi su klimato pokyčių metodais ir paties režimo raida. Šis metodas naudojamas ir tiriant globalizacijos teoriją. Antra, naudojant kiekybinius tyrimo metodus, tokius kaip diskurso ir turinio analizė, šiame darbe nagrinėjamos pagrindinės su klimato kaita susijusios sąvokos ir jų vartojimo dažnumas ES lyderių (Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkų) diskurse. Galiausiai, ši tezė prieina prie išvados, kad išreikšdama savo baimes ir vykdydama veiksmus dėl klimato kaitos sukeltų pasekmių, Europos Sąjunga dažniausiai vaizduojama kaip viena iš lyderių visame pasaulyje. Nors kai kurios problemos, tokios kaip neefektyvus kai kurių valstybių narių dalyvavimas ar nenoras prisidėti prie iniciatyvų, vis dar tebėra aktualus ir aptariamas visame pasaulyje, tačiau politinis diskursas ir su klimato kaita susijusios politikos įgyvendinimas ES yra teigiamai vertinamas tarptautiniu lygmeniuPolitikos mokslų ir diplomatijos fakultetasPolitologijos katedr