Formation and implementation of environmental policy in the context of climate change: the case of Kaunas city municipality

Suaktyvėjus klimato kaitos procesui tampa svarbu nagrinėti, kokiais būdais būtų galima papildomai prisidėti prie jo sukeliamų padarinių švelninimo ir galimybių prisitaikyti. Klimato kaitos politika yra formuojama tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis, o įgyvendinama vietiniu lygmeniu. Dėl šios priežasties yra svarbu išsiaiškinti, kokiais būdais suformuota klimato kaitos politika yra įgyvendinama Lietuvos vietinės valdžios iniciatyvomis, o šiuo konkrečiu atveju - Kauno miesto savivaldybėje. Todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti klimato kaitos padarinius pasaulyje ir Lietuvoje bei atskleisti, kaip šie padariniai yra valdomi Kauno miesto savivaldybėje. Tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Apžvelgti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo specifiką Lietuvoje. 2. Išanalizuoti klimato kaitos poveikį bei politines priemones, kurių imamasi poveikiui švelninti, pasaulio šalims ir Lietuvai. 3. Išsiaiškinti, kaip klimato kaitos politikos įgyvendinimą ir formavimą Kauno miesto savivaldybėje veikia Lietuvos Respublikoje funkcionuojančios su tarša ir ekologija susijusios institucijos. 4. Atskleisti, kaip Kauno miesto savivaldybėje įgyvendinama klimato kaitos politika ir su kokiomis problemomis susiduriama Bakalauro baigiamojo darbo struktūrą sudaro trys skyriai. Pirmajame – „Aplinkos apsaugos politika pasaulyje ir Lietuvoje“ - apžvelgiama aplinkos apsaugos politika ir ją įgyvendinančios institucijos Lietuvoje, jų funkcijos, reguliuojantys teisės aktai bei svarbiausi aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo aspektai. Antrajame – „Klimato kaitos politika“ - analizuojama, kaip pasaulyje ir Lietuvoje keitėsi klimatas nuo tada, kai šie duomenys imti rinkti, pateikiami pokyčių pavyzdžiai bei aiškinamasi, kokių politinių veiksmų yra imamasi, kad būtų galima švelninti ir stabdyti klimato kaitos padarinius. Trečiajame – „Klimato kaitos politikos įgyvendinimas Kauno miesto savivaldybėje“ - pasitelkus turinio analizės ir struktūruoto interviu tyrimo metodus, tiriama, kokią reikšmę klimato kaitos politiką įgyvendinančioms savivaldybėms daro ją formuojančios institucijos, bei aiškinamasi, kaip į klimato atšilimą reaguojama aptariamoje Kauno miesto savivaldybėje: kokių veiksmų yra imamasi ir su kokiomis problemomis susiduriama bei kokių papildomų iniciatyvų būtų galima imtis. Tyrimo metu išsiaiškinta, jog pagrindinė problema, su kuriomia susiduriama įgyvendinant klimato kaitos politiką Kauno miesto savivaldybėje, yra svarbiausių prioritetų paskirstymas kitose srityse, kurį sąlygoja per mažas visuomenės susidomėjimas šylančio klimato klausimais. Todėl šiai politikos sričiai yra skiriamas mažesnis finansavimas ir žmogiškųjų išteklių proporcijos, o tai lemia mažesnį įgyvendinamų iniciatyvų kiekį. Dėl šios priežasties derėtų pradėti klimato kaitos politiką įgyvendinti per savivaldybių bendruomenių švietimą, sudominti juos šia tema ir paskatinti imtis veiksmų, nes pagrindiniai politikos formuotojai yra valstybės gyventojai, o ne politikai.As the process of climate change intensifies, it becomes more and more important to examine ways in which additional contributions to mitigating this process and adapting to it could be made. Climate change policy is shaped at the international and national levels and implemented at the local level. Therefore, it is important to find out in which ways the climate change policy is implemented through the initiatives of Lithuanian local government, and in this particular case - in Kaunas City Municipality. Thus, the aim of this work is to analyse the consequences of climate change in the world and in Lithuania and to reveal how these consequences are managed in Kaunas City Municipality. To achieve this goal, the following tasks were set: 1. To review the specifics of environmental policy formulation and implementation in Lithuania. 2. To analyse the impact of climate change and the policy measures taken to mitigate the impact on the countries of the world and Lithuania. 3. To find out how the implementation and formation of climate change policy in Kaunas City Municipality is affected by the institutions related to pollution and ecology operating in the Republic of Lithuania. 4. To reveal how the climate change policy is implemented in Kaunas City Municipality and what problems are encountered The structure of the bachelor's thesis consists of three sections. The first - “Environmental Policy in the World and in Lithuania” - provides an overview of environmental policy and the institutions implementing it in Lithuania, their functions, regulatory legislation and the most important aspects of environmental policy formulation and implementation. The second, “Climate Change Policy”, analyses how the climate in the world and in Lithuania has changed since it has been started to collect this data, provides examples of these changes, and explains what policy actions are being taken to mitigate the effects of climate change. In the third section - “Implementation of Climate Change Policy in Kaunas City Municipality” - with the help of content analysis and structured interview research methods, an analysis is conducted to measure the emphasis of climate change policy for the municipalities that are implementing it, and the response to climate warming in Kaunas City Municipality: what actions are taken and what problems are encountered and what additional initiatives could be taken. The study revealed that the main problems encountered in the implementation of climate change policy in Kaunas City Municipality is prioritising other areas, which is caused by inadequate public interest in the issues of climate change. As a result, this policy area receives less funding and a lower proportions of human resources workers than other political areas, leading to fewer initiatives. For this reason, climate change policy should be implemented through the education of municipal communities on the subjects of climate warming prevention, they should be interested in the topic and they should be encouraged to take action, as the main policy makers are the people of the state, not politicians.Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetasViešojo administravimo katedr