Legal regulation of societies in Lithuania, 1905–1940

Šio tyrimo objektas – draugijų teisinis reguliavimas Lietuvoje 1905–1940 metais. Nors XIX–XX amžių sandūros politinių, visuomeninių ir kultūros draugijų veiklos tyrimų yra pakankamai gausu, Lietuvos visuomeninių organizacijų istorija vis dar prašosi apjungti pavienius pilietinės visuomenės elementus ir išryškinti jos visumą. Tyrimo chronologinės ribos prasideda 1905 metais, kai Spalio manifeste caras Rusijos imperijoje paskelbė piliečių teisę burtis į draugijas, ir baigiasi 1940-aisias, kuomet sovietai uždarė iki tol veikusias draugijas. Tyrime keltas tikslas – aptarti draugijų teisinę bazę Lietuvoje 1905–1940 metais, atskleidžiant valstybės ir visuomeninių organizacijų santykį, ir pateikti apibendrintą vaizdą, kaip draugijas reglamentuojantys teisės aktai veikė praktikoje. Tyrimas atskleidė, kad 1906-ųjų Laikinos taisyklės apie draugijas ir sąjungas įtvirtino leidiminę draugijų steigimo tvarką. Realios draugijų veiklos sąlygos stipriai priklausė nuo gubernatorių pasaulėžiūros – administracijai naudingas draugijas jie galėjo remti, o socialdemokratų, darbininkų, tautinių ir religinių mažumų bei moterų draugijoms trukdyti veikti. Nepaisant to, politinių tikslų nekeliančios draugijos Lietuvoje galėjo veikti be didesnių problemų. Carinė administracija kiek palankiau žiūrėjo į lietuviškas katalikų draugijas, nors ir jos susidūrė su nuolatinėmis biurokratinėmis kliūtimis. 1919 metų Įstatymas apie draugijas įtvirtino pareikštinę-normatyvinę draugijų steigimo tvarką. Net jei viešojoje erdvėje įstatymas laikytas per daug biurokratišku, jis nustatė palankiausias sąlygas draugijinei veiklai tyrime aptariamu laikotarpiu. Vis dėlto nepriklausomos Lietuvos viešasis gyvenimas tik 1922–1926 metais buvo mažiau veikiamas karo padėties režimo. Saugumo motyvais karo komendantai galėjo varžyti draugijų veiklą, tad draugijos nebuvo teisiškai apsaugotos. 1936 metų Draugijų įstatymas iš pilietinės visuomenės pozicijų buvo žingsnis atgal. Įstatyme įtvirtinta leidiminė tvarka, o draugijos tapo priklausomos nuo vidaus reikalų ministro malonės. Pasinaudojant šiuo įstatymų 1936 metais buvo uždarytos opozicinės politinės partijos ir su jomis susijusios organizacijos. Katalikiškasis sparnas gebėjo išlaikyti draugijinį aktyvumą iš dalies naudodamasis bažnyčios institucine parama, o kairiųjų organizacijų legali veikla tapo vis sunkiau įmanoma. Vytauto Didžiojo universitete, kuris aptariamu laikotarpiu išlaikė reikšmingą autonomiją, studentų draugijos turėjo geras veiklos sąlygas. Dažniausiai universiteto teisme sankcijų susilaukdavo komunistinės draugijos, veikiančios po priedanga.The object of this research is the legal regulation of societies in Lithuania in 1905–1940. The research covers the period from 1905, when the Tsar proclaimed the right of citizens to form societies in the Russian Empire, and end in 1940, when the Soviets closed Lithuanian societies. The aim of the study is to discuss the legal basis of societies in Lithuania in 1905–1940, revealing the relationship between the state and public organizations, and to provide a generalized picture of how the legal acts regulating societies worked in practice. The study revealed that the Provisional Rules of Societies and Unions of 1906 established a permissive procedure for the formation of societies. The real conditions in which the societies operated depended heavily on the governors' worldview: they could support societies beneficial to the administration and prevent societies of social democrats, workers, ethnic and religious minorities, and women from functioning. Nevertheless, non-political societies in Lithuania could operate without major problems. The tsarist administration was a little more supportive of Lithuanian Catholic societies, although they faced constant bureaucratic obstacles. The Law on Societies of 1919 established the normative procedure for the establishment of associations. Even if the law was considered too bureaucratic in the public sphere, it set the most favorable conditions for societal activities during the period under investigation. However, only in 1922–1926 was the public life of independent Lithuania less affected by the martial law. For security reasons, military commanders were able to restrict the activities of the societies. The Law on Societies of 1936 was a step backwards from the point of view of civil society. The law established a permissive procedure, and the societies became dependent on the grace of the Minister of the Interior. Taking advantage of this law in 1936, opposition political parties and their affiliated organizations were shut down. The Catholic wing was able to maintain societal activism, in part through the institutional support of the church, however, legal activities of left-wing organizations became increasingly difficult. At Vytautas Magnus University, which maintained significant autonomy during the period in question, student associations had favorable operating conditions. In most cases, The University Court sanctioned communist societies operating under the guise.Humanitarinių mokslų fakultetasIstorijos katedr