Limitation of a Person’s Private Life Using Special Investigative Techniques: Problem of (Un)qualitive Law

Restriction of human rights in criminal procedure offtenly is integrated part of effective criminal procedure. Nevertheless, more complicated is evaluation of addmisability of application of secret surveillance measures. These procedures restricts private life of a person; therefore, they should be proportional and the results obtained should comply with the general requirements for evidences. Legal regulation of special investigative techniques was not changed in Lithuania recently. Nevertheless court’s practices rise new questions related to their proper application. Constitutional jurisprudence of Lithuania indicates that human rights may be restricted only by the law and the courts have no right to fill in legal gaps by limitations of human rights in criminal procedure. Nevertheless, the author of the article concludes that in some aspects the law defining conditions and procedures of secret surveillance measures is unqalitative. Therefore the question may be formulated in respect to the beforementioned ideas – has the court the right (or is the court obliged?), if the gap in legal regulation is identified, to foresee additional, not provided by legislator, bases and conditions, that in essence narrowes application of such a law? Thus, the author concludes that the court seaking for application of proportional restrictions of human rights should apply the principles of criminal procedure. Accordingly, if the court determines that the law lacks proper warranties for proportional restriction of human rights it should fill in such gaps ad hoc. In such cases court practices should comply with consistency, publicity and predictability requirements.Žmogaus teisių ribojimas dažnai yra neatsiejama efektyvaus baudžiamojo proceso dalis. Tačiau neviešo pobūdžio tyrimo priemonių prieš asmenį, kuriam apie tai nežinoma, ir jų metu gautų duomenų, reikšmingų baudžiamajai bylai, vertinimas yra dar sudėtingesnis. Šie veiksmai riboja asmens teisę į privatų gyvenimą, taigi turi būti proporcingi, o jų rezultatai – gauti duomenys – turi atitikti visus įrodymams keliamus reikalavimus. Teisinis slaptų tyrimo priemonių pagrindų ir sąlygų reguliavimas Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės nekinta, tačiau teismų praktikoje keliami vis nauji klausimai, susiję su jų taikymu. Pagal Lietuvos konstitucinę doktriną žmogaus teisės gali būti varžomos tik įstatymu ir teismai negali pildyti teisės spragų (net jei tokias nustato) ribodami žmogaus teises baudžiamajame procese. Straipsnyje konstatuojama, kad įstatymas, kurio pagrindu ribojama asmens teisė į privatų gyvenimą, taikant slaptas tyrimo priemones, yra tam tikrais aspektais nekokybiškas. Todėl kyla kitas metodologiškai svarbus ir labai aktualus praktiškai klausimas: ar gali (privalo?) teismai, nustatę teisinio reguliavimo spragą, numatyti papildomus, įstatymo leidėjo nenumatytus, pagrindus ir sąlygas, kurios siaurintų įstatymo normos taikymą? Šiame straipsnyje daroma išvada, kad teismai, siekdami užtikrinti proporcingą asmens teisių ribojimą, privalo taikyti baudžiamojo proceso principus ir pildyti tokias teisinio reguliavimo spragas ad hoc. Tokiu atveju teismų praktikai yra keliami nuoseklumo, nuspėjamumo, viešumo reikalavimai